1 pavyzdys. Atminties institucija turi itin didelę analogiškų to paties laikotarpio paveldo objektų kolekciją. Labai tikėtina, kad visi ją sudarantys paveldo objektai saugotini tokiu pačiu teisiniu režimu ir autorių teisių galiojimas yra pasibaigęs. Atminties institucijos nuomone, visuomenės interesas reikalauja objektus paviešinti, tačiau kiekvieno kolekciją sudarančio elemento vertinimas užtruktų neadekvačiai ilgai ir institucija neturi tam resursų. Jei institucija, kuri yra Europeanos dalyvė, svarsto galimybę kolekcijos objektus skaitmeninti ir skelbti internete leidžiant interneto bendruomenei su ja susipažinti, nevertinant kiekvieną objektą galimai saugančių autorių/gretutinių teisių, būtina susisiekti su Europeanos atstovais ir suderinti galimybę taikyti CNE pareikštį.

1 pavyzdys.Biblioteka vykdo projektą, kurio metu skaitmenina XX a. pradžios plakatus. Dalyje plakatų (ir su jais pateikiamos) informacijos nepakanka, kad nustatyti, kas yra plakatuose vaizduojamos grafikos, fotografijų autoriai, plakatų leidėjai. Biblioteka privalo autorius siekti nustatyti vadovaudamasi reglamentuota paieškos ir registracijos procedūra, pagal LR ATGTĮ 89–96 str. Visgi pagal LR ATGTĮ 89 str., plakatas, skirtingai, nei, tarkime, knygos, audio ir video įrašai, nėra galimas pripažinti „kūriniu našlaičiu“, todėl tokių plakatų teisėtai viešai paskelbti nebus galima.

2 pavyzdys. Didžiosios Britanijos filmų institutas (British Film Institute) turi sukaupęs nemažą kinematografijos kūrinių archyvą. Didelė dalis kino filmų yra skaitmeninami ar suskaitmeninti. Jų skaitmeninės versijos laisvai prieinamos žiūrėti instituto interneto svetainėje per įrankį BFI Player. Dalies filmų kūrėjų ir prodiuserių tapatybės nežinomos, o dalies filmų prodiuseriai žinomi, bet neįmanoma jų (nei jų teisių perėmėjų) rasti. Teisių turėtojai ieškomi pagal Europos Sąjungos teisinį reglamentavimą ir jį detalizuojantį Didžiosios Britanijos teisinį reglamentavimą, o jų nustatyti ar jų rasti nepavykus, kūriniai registruojami Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių duomenų bazėje. Tokie kūriniai turėtų būti paženklinti InC-EU-OW pareikštimi, kad Didžiosios Britanijos filmų instituto interneto svetainėje filmus peržiūrintys ir prenumeruojantys naudotojai aiškiai žinotų, kokios teisės jiems yra suteikiamos – t.y., jog galima tik peržiūrėti filmus.

1 pavyzdys. Mokslinis periodinis leidinys pasirašė su biblioteka sutartį, pagal kurią dalį publikuojamų straipsnių sutinka pateikti skaitmeniniu formatu ir leisti bibliotekai padaryti juos prieinamus bibliotekos interneto svetainėje visiems lankytojams, bet leidžiant naudoti tik mokslo ir mokslinių tyrimų tikslais. Biblioteka, prieš keldama į savo interneto svetainę, ženklina straipsnius InC-EDU pareikštimi, nurodančia naudotojams, kad straipsnius galima skaityti, parsisiųsti, išversti, naudoti mokslo darbams, remtis jais paskaitose, taip pat atlikti kitus norimus veiksmus, bet tik edukaciniais tikslais. Norint straipsnius naudoti kitais tikslais bus būtina gauti leidėjo sutikimą.

2 pavyzdys. Klasikinio muzikos įrašo leidėjas su atminties institucija sudarė sutartį, pagal kurią leido skelbti įrašus internete skaitmeniniu formatu. Autorių teisės į klasikinius muzikos kūrinius yra pasibaigusios. Gretutines teises turintis leidėjas sutinka, kad įrašo būtų klausoma, leidžiama jį parsisiųsti, groti paskaitose edukaciniais tikslais, todėl įrašas ženklinamas InC-EDU pareikštimi. Naudotojai tokio įrašo negali teisėtai groti pramoginiuose renginiuose, bet gali jo leisti klausyti paskaitose ar mokslo įstaigose repetuojant, analizuojant kūrinį.

1 pavyzdys. Karlstado (Švedija) universiteto absolventai sutartiniu pagrindu perleidžia universitetui teisę į savo baigiamuosius rašto darbus. Disertacija, analizuojanti E. Hemingway’aus kūrinio personažo integraciją ir susvetimėjimą, yra pateikta Europos bibliotekai (European Library), tačiau jokios kitos teisės į disertaciją, išskyrus skaitmeninti ir skelbti (publikuoti), perduotos nebuvo (arba aukštoji mokykla gavo visas teises, tačiau sutinka tik leisti susipažinti su darbu). Todėl disertacija skaitmeniniame formate paskelbta internete (ir yra Europeanos duomenų bazėje) ir paženklinta InC – taip visiems interneto bendruomenės nariams nurodyta, kad visos autoriaus teisės galioja ir riboja kūrinio naudojimą. Vadinasi, norintieji disertaciją gali skaityti, remtis ja savo mokslo darbuose, bet negali atlikti kitų veiksmų – išversti jos į užsienio kalbą (apie modifikacijas – skyriuje „Išvestiniai objektai: modifikacijos ir išvestiniai kūriniai“), kopijuoti ir skelbti kitose interneto svetainėse, išleisti jos kaip knygos, kitaip komerciškai ar nekomerciškai panaudoti.

2 pavyzdys.Muziejus sudarė su grafikos darbų autoriumi sutartį, pagal kurią autorius suteikė teisę jo darbus eksponuoti ne tik muziejaus salėse, bet ir internete, virtualioje parodoje. Daugiau jokių teisių pagal susitarimą autorius muziejui neperleido. Vadinasi, muziejus turi teisę grafikos darbus skaitmeninti ir skelbti juos savo ar kitoje interneto svetainėje interneto bendruomenės nariams susipažinti, tačiau negali jiems leisti atlikti su grafikos darbais kitų veiksmų – jų parsisiųsti, išsisaugoti, naudoti savo interneto svetainėse ar tinklaraščiuose, panaudoti kaip knygų iliustracijų ir t. t. Grafikos darbai paženklinami InC pareikštimi.

3 pavyzdys. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas suskaitmenino ir įkėlė į interneto svetainę Z. Baubonio 2007 m. darytą ir Lietuvos archeologų draugijos publikuotą Ukmergės piliakalnio nuotrauką. Pagal nuotraukos padarymo laiką matome, kad autoriaus turtinės teisės tebėra galiojančios (autorių teisių galiojimo terminai aptarti skyriuje „Ar autoriaus teisės tebegalioja?“). Jei autorius neleidžia savo fotografijų niekaip kitaip naudoti, tik padaryti prieinamas internete, jos ženklinamos InC pareikštimi.

1 pavyzdys. Didžiosios Britanijos „Tate“ galerija turi dideles kolekcijas kūrinių, perimtų iš autorių sutartiniu pagrindu. Turtinės teisės į nemažą dalį kūrinių dar nėra pasibaigusios, t. y. galioja (plačiau apie autorių teisių galiojimo terminus – skyriuje „Ar autoriaus teisės tebegalioja?“). „Tate“ turi teisę kūrinius skaitmeninti ir skelbti internete, tačiau ne visuomet turi teisę modifikuoti (ar leisti modifikuoti) kūrinius (plačiau apie modifikacijas – skyriuje „Išvestiniai objektai: modifikacijos ir išvestiniai kūriniai“). Taip pat „Tate“ neturi ir nesuteikia teisės naudoti kūrinių komerciniais tikslais, skelbia juos tik visuomenei informuoti ir mokyti. Todėl dauguma „Tate“ interneto svetainėje skelbiamų kūrinių ženklinami CC BY-NC-ND Creative Commons licencijos žymeniu.

2 pavyzdys. „Oxford Academics“ leidinių grupės atviros prieigos periodika „Oxford Open“ ženklinama Creative Commons licencijomis siekiant skaitytojams greitai ir aiškiai nurodyti, ką jie gali daryti su laisvai internete prieinamais periodinių leidinių straipsniais. Dalis autorių ir leidėjų sutinka leisti interneto bendruomenei straipsniais naudotis nemokamai, bet tik ne komerciniais tikslais ir nedarant jokių jų modifikacijų (išvestinių kūrinių). Tokius straipsnius „Oxford Academics“ ženklina Creative Commons CC BY-NC-ND licencijos žymeniu.

1 pavyzdys. Nacionalinė Ispanijos biblioteka savo turimus G. Rossini „Sevilijos kirpėjo“ įrašus suskaitmenino ir skelbia internete, juos galima rasti Europeanoje. Dėl autoriaus mirties datos turtinės autoriaus teisės į kūrinį jau yra pasibaigusios (plačiau apie autorių teisių galiojimo terminus – skyriuje „Ar autoriaus teisės tebegalioja?“), bet tebegalioja atlikėjų, įrašo gamintojo gretutinės turtinės teisės, kurias jie yra suteikę bibliotekai (plačiau apie gretutinių teisių galiojimo terminus – skyriuje „Ar gretutinės teisės galioja?“). Tačiau biblioteka nėra gavusi teisės naudoti įrašą turint komercinių tikslų (plačiau apie komercinius tikslus – skyriuje „Kas yra komercinis ir nekomercinis naudojimas?“). Be to, biblioteka nori įpareigoti šį „Sevilijos kirpėjo“ įrašą savo kūryboje naudojančius ir išvestinius kūrinius (plačiau apie juos – skyriuje „Išvestiniai objektai: modifikacijos ir išvestiniai kūriniai“) kuriančius asmenis dalintis tokiais savo išvestiniais kūriniais. Todėl suskaitmenintą kūrinį Ispanijos nacionalinė biblioteka ženklina CC BY-NC-SA.

2 pavyzdys. Dizaineris sukūrė iš lengvai prieinamų medžiagų nesudėtingai mėgėjų galimus pagaminti baldus, kuriuos laiko praktiškais ir lengvai pritaikomais prie skirtingo interjero. Siekdamas populiarinti produktą ir norėdamas, kad kiekvienas norintysis be jokių apribojimų galėtų pasigaminti tokį baldą naudojimui savo namuose, jis įkėlė baldų brėžinius, gamybos instrukciją ir pagamintų baldų nuotraukas į savo socialinio tinklo Facebook paskyrą, paženklindamas medžiagą CC BY-NC-SA licencijomis. Baldai sulaukė didelio populiarumo, socialinio tinklo Facebook nariai dalijosi savo pagamintų baldų versijomis – pagamintų baldų fotografijomis, o taip pat skirtingomis modifikacijomis. Kadangi ženklinimas CC BY-NC-SA licencija įpareigoja modifikacijas atliekantį asmenį dalintis išvestiniais kūriniais (modifikacijomis) analogiškomis sąlygomis, techninius pakeitimus ir patobulinimus brėžiniuose atlikę ir taip baldus dar labiau patobulinę Facebook naudotojai internete analogiškomis sąlygomis (ženklindami taip pat CC BY-NC-SA licencijomis) pasidalino ir savo patobulintais brėžiniais, skirtingomis baldų versijomis. Dėl baldų populiarumo ir nesudėtingos gamybos juos gaminti ir platinti panoro baldų gamybos įmonė. Licencija CC BY-NC-SA komercinį panaudojimą draudžia, taigi tokiai įmonei, norinčiai verstis prekyba šiais baldais, reikės kreiptis tiesiogiai į dizainerį, derėtis ir sudaryti su juo sutartį, kuriame, be kita ko, bus aptartas atlyginimas.

3 pavyzdys. Laisvai prieinamos muzikos archyve (Free Music Archive) skelbiamas populiarios industrinio roko grupės Nine Inch Nails albumas The Slip, kurį grupės nariai leido gerbėjams naudoti visiškai laisvai ir nemokamai. Kadangi grupė apsisprendė leisti interneto bendruomenei naudoti jų kūrinius, kaip tik internautai pageidauja, leidžiamos ir įvairios jų modifikacijos, fragmentų naudojimas kituose garso ir vaizdo kūriniuose ir pan. Siekdama užtikrinti, kad jų kūryba visuomet būtų prieinama nemokamai, grupė Nine Inch Nails ne tik uždraudė savo albumą naudoti komerciniais tikslais, bet ir įpareigojo ir kitus naudotojus nemokamai platinti savo kūrybą, kurioje panaudoti fragmentai iš internete paskelbto albumo The Slip. Todėl albumas paženklintas CC BY-NC-SA. Įkvėpti milžiniško albumo populiarumo ir išaugusio Nine Inch Nails žinomumo, vėliau Nine Inch Nails pavyzdžiu pasekė ir kiti muzikos atlikėjai, paženklindami laisvai prieinamą savo kūrybą Creative Commons licencijomis.

1 pavyzdys. Biblioteka sudarė sutartį su rašytoju, pagal kurią jis bibliotekai perleido visas teises į savo knygas vaikams, kad jaunieji skaitytojai ir jų tėvai galėtų naudotis jo kūryba. Sutartyje nustatytas vienintelis apribojimas – autoriaus kūryba turi būti dalinamasi nemokamai, iš skaitytojų neturi būti imamas mokestis už knygų parsisiuntimą ar skaitymą. Biblioteka paženklino savo paskelbtą internete elektroninę knygą CC BY-NC. Tai informuoja skaitytojus apie autorių ir nurodo, kad su kūriniu galima daryti, ką skaitytojai pageidauja – atsisiųsti, naudoti ištraukas, skelbti kitose svetainėse, išversti į užsienio kalbas, netgi įrašyti audioknygas, transliuoti ir klausyti jas, tačiau visi šie veiksmai neturi būti susiję su komerciniais tikslais, o knygos panaudojimas siekiant pelno ar bet kokios ekonominės naudos yra draudžiamas.

2 pavyzdys. Muziejus sudarė atlygintinę sutartį su autoriumi – tapytoju dėl visų jo teisių į tapybos darbus perėmimo. Muziejus siekia viešinti šio tapytojo kūrybą, padarydama ją kuo plačiau prieinamą visuomenei. Tapybos darbus muziejus skaitmeniniu formatu pageidauja skelbti savo interneto svetainėje, taip pat ketina leisti kalendorių ir jame panaudoti tapybos darbų vaizdus, gaminti kitus suvenyrus su tapybos darbų fragmentais. Muziejus tebegaliojančias turtines teises iš autoriaus įsigijo atlygintinai, todėl norėtų turėti išskirtines teises prekiauti suvenyrais su tapytojo kūrybos fragmentais ir taip iš dalies kompensuoti patirtas išlaidas. Internete tapybos darbus aptikusiems asmenims muziejus norėtų drausti komerciškai naudoti darbus, kol muziejaus įsigytos teisės tebegalioja ir kol pats muziejus prekiauja suvenyrais su tapybos darbų fragmentais. Todėl muziejus internete skelbiamus suskaitmenintus tapybos darbus ženklina CC BY-NC.

3 pavyzdys. Kompozitorius mėgėjas sukūrė elektroninės muzikos kūrinį, kurį skelbia savo https://www.youtube.com paskyroje ir kurį nekomerciškai leidžia naudoti ir modifikuoti visiems pageidaujantiems. Kūrinys paženklintas CC BY-NC licencija. Užsienyje gyvenantis atlikėjas, aptikęs ir pamėgęs šį kūrinį, nusprendė su juo eksperimentuoti. Kadangi CC BY-NC licencija leidžia kūrinį nekomerciniams tikslams naudoti laisvai, atlikėjas be atskiro kompozitoriaus leidimo atliko jo perdirbinį – panaudojo elektroninio kūrinio fragmentus kaip savo atliekamo hiphopo kūrinio priedainį. Šis kūrinys buvo skelbiamas atlikėjo tinklalapyje ir tapo populiariu. Hiphopo kūriniui išpopuliarėjus, imta svarstyti galimybę jį panaudoti planuojamame išleisti atlikėjo albume. Kadangi licencija pradinį kūrinį leidžia naudoti tik nekomerciniams tikslams, norėdamas išleisti komerciškai platinamą albumą su kūriniu, kuriame panaudotos originalaus elektroninio kūrinio ištraukos, hiphopo atlikėjas susisiekė su autoriumi, sudarė atskirą sutartį, kuriame aptarė komercinio panaudojimo sąlygas, ir išleidęs albumą įsipareigojo atsiskaityti su elektroninės muzikos kūrėju.

4 pavyzdys. Puslapyje road.issn.org [http://road.issn.org/] pateikiamas atviros prieigos mokslinių išteklių katalogas – paslauga, sukurta bendradarbiaujant Tarptautiniam ISSN centrui ir UNESCO Komunikacijos ir informacijos sektoriui. ROAD katalogas turi kelis milijonus ISSN Registro įrašų, apibūdinančių akademinius periodinius leidinius, konferencijų duomenis ir kt. periodinius informacijos šaltinius, taip pateikdamas bendrą nemokamą pasaulinio masto sistemą, kurioje galima rasti akademinių periodinių leidinių informaciją. ROAD duomenys yra nemokami ir galimi laisvai naudoti, tačiau ši Tarptautinio ISSN centro ir UNESCO remta iniciatyva neleidžia kopijuoti duomenų ir panaudoti jų „mokamoms“ sistemoms sukurti ar kitiems komerciniams tikslams. Todėl ROAD turinys licencijuojamas pagal Creative Commons CC BY-NC licenciją.

1 pavyzdys. Atminties institucija turimus liaudies dainų garso įrašus nori padaryti prieinamus internetu visuomenės nariams susipažinti. Liaudies dainos nelaikomos teisės saugomais autoriniais kūriniais (skyrius „Ar tai – autorinis kūrinys?“), bet dainos atlikimą saugo tebegaliojančios gretutinės teisės (kas yra laikoma atlikimu ir kiek laiko galioja atlikėjų/įrašų gamintojų teisės – žr. skyriuose „Ką saugo gretutinės teisės?“ ir „Ar gretutinės teisės galioja?“). Institucija turi teises į įrašus, tačiau teisių turėtojai yra leidę juos naudoti tik nemodifikuojant (neperdirbant) muzikos, todėl skaitmeninis įrašas ženklinamas CC BY-ND, taip internete juos randančius asmenis informuojant, kad jie gali naudoti įrašą, kaip mano esant reikalinga, bet tik nedarydami jokių pakeitimų.

Pavyzdyje – Europeanoje randamas Argandos del Rei miesto (Ispanija) archyvo įkeltas liaudies dainos įrašas, į kurį tebegalioja gretutinės teisės ir kurį klausytojas gali naudoti savo nuožiūra – kopijuoti, naudoti savo svetainėje ar pan., bet tik nepakeisdamas kūrinio.

2 pavyzdys. Švietimo įstaigos auklėtiniai atlikdami mokslinį darbą įvykdė tyrimą ir nustatė tam tikrą kultūros paveldo naudojimo statistiką. Studijos rezultatus, tyrimo aprašymus ir statistinių rezultatų grafinio vaizdo schemas švietimo įstaiga skelbia savo interneto svetainėje. Įstaiga neprieštarauja, kad studija būtų laisvai ir nemokamai naudojama ir norėtų, kad bet kokia informacija apie tyrimo išvadas būtų platinama kuo plačiau internete ar kitais būdais. Tačiau įstaigos atstovai ir tyrimą vykdę studentai pageidauja platinant nurodyti, jog tai yra būtent šios švietimo įstaigos auklėtinių vykdyto tyrimo rezultatai (t.y., kad skelbiant kituose šaltiniuose būtų „priskirta“ autorystė). Be to, tyrimo vykdytojai nenorėtų, kad būtų naudojami tik pskiri informacijos fragmentai, atliekami statistinių duomenų ar juos vaizduojančios grafikos pakeitimai, nes mano, jog tikslumas ir kontekstas šiuo atveju labai svarbus, o toks informacijos fragmentų naudojimas klaidintų, iškraipytų informacijos esmę. Tam, kad nebūtų atliekami jokie turinio pakeitimai, švietimo įstaigos atstovai internete skelbiamą rašytinę ir vaizdinę informaciją ženklina CC BY-ND.

3 pavyzdys. Kovo 11-osios minėjimo proga grafikos dizaineris sukūrė logotipą, skirtą su Kovo 11-ąja susijusiems objektams ir įvykiams žymėti. Kūrėjas pageidauja, kad logotipai nemokamai būtų naudojami kuo plačiau, taip pat ir socialiniuose tinkluose, diskusijose apie susijusius istorinius įvykius. Tačiau logotipas yra specialus ženklas, padedantis susieti turinį su Kovo 11-ąja, todėl autorius norėtų, kad visur būtų vaizduojamas vienodas logotipas. Todėl logotipas paskelbiamas internete leidžiant atsisiųsti jį įvairiais formatais, o interneto bendruomenei informuoti naudojama CC BY-ND licencija, žyminti, kad logotipą galima laisvai naudoti, tačiau negalima keisti.

1 pavyzdys. Anglijos Karališkasis operos teatras savo tinklalapyje pateikia operos ir baleto spektaklių turinio aprašymus bei kitą rašytinę informaciją, susijusią su šio teatro veikla.

Ši institucija leidžia jos darbuotojų sukurtus spektaklių aprašymus naudoti visiems norintiesiems, todėl savo tinklalapio turiniui ženklinti pasirinko Creative Commons licencijas. Kadangi operos atstovai norėtų, kad panaudojus aprašymus sukurtais išvestiniais kūriniais (kitais aprašymais ir pan.) būtų dalijamasi su visuomene tokiomis pačiomis sąlygomis, tekstui ženklinti pasirinkta CC BY-SA licencija, įpareigojanti nurodyti autorystę ir analogiškomis sąlygomis nemokamai dalintis išvestiniais kūriniais, sukurtais aprašymų pagrindu (plačiau apie išvestinius kūrinius – skyriuje „Išvestiniai objektai: modifikacijos ir išvestiniai kūriniai“).

2 pavyzdys. Istorijos studentas muziejui pagal užsakymą parengė trumpas istorijas, padedančias iliustruoti muziejaus interneto svetainėje demonstruojamų archeologinių radinių naudojimą kasdienybėje, ir sutartiniu pagrindu neterminuotai perleido muziejui visas savo turtines autoriaus teises į šiuos literatūros darbus (plačiau apie sutartis – skyriuje „Jūsų sutartis su teisių turėtoju“). Muziejus leidžia šiuos savo svetainėje skelbiamus aprašymus naudoti kituose projektuose, tačiau norėtų, kad aprašymais, jei buvo modifikuoti, pvz., papildyti ar išversti į užsienio kalbas (plačiau apie modifikacijas – skyriuje „Išvestiniai objektai: modifikacijos ir išvestiniai kūriniai“), toliau būtų laisvai dalinamasi internete analogiškomis sąlygomis. Todėl aprašymų tekstas paženklinamas CC BY-SA licencija. Internete aprašymus radęs naudotojas išvertė juos į anglų kalbą (t. y. sukūrė išvestinius kūrinius) ir paskelbė savo užsienio kalba rašomame tinklaraštyje, nurodydamas autorystę ir paženklindamas CC BY-SA licencija.

3 pavyzdys. Biblioteka turi kolekciją nuotraukų, vaizduojančių sovietų laikotarpio miesto architektūrą. Teisės į nuotraukas tebegalioja, bet bibliotekai jas pateikęs nuotraukų autorius pasirašė sutartį, pagal kurią perleido visas turtines autoriaus teises bibliotekai (plačiau apie sutartis – skyriuje „Jūsų sutartis su teisių turėtoju“) su sąlyga, kad asmenys, naudojantys tas nuotraukas išvestiniams kūriniams, lygiai taip pat dalintųsi su visuomene savo išvestiniais kūriniais (plačiau apie išvestinius kūrinius – skyriuje „Išvestiniai objektai: modifikacijos ir išvestiniai kūriniai“). Biblioteka nuotraukas suskaitmenino ir įkėlė į interneto svetainę, paženklindama CC BY-SA licencija. Nuotraukas internete radęs architektūros studentas nemokamai panaudojo jas savo interneto svetainėje – ant senosios miesto architektūros vaizdų „uždėjo“ dabartinio miesto vaizdus ir aptarė skirtumus. Šis naudotojas taip pat ženklina keliasluoksnes savo nuotraukas CC BY-SA ženklu, dalindamasis kūryba su kitais visuomenės nariais analogiškomis sąlygomis, kaip ir pirmasis nuotraukų autorius.

1 pavyzdys. Per Europeanos paiešką galima rasti vaizdo įrašų, skirtų iliustruoti nykstantiems garsams, tarkime, peržiūrėti filmuką ir pasiklausyti, kokį garsą skleidžia senovinis traukinys ar laivo sirena, mechanizmai (staklės, spausdinimo mašinėlės, kiti prietaisai). Garsus skleidžia ne asmenys, o mechanizmai, taigi tai teisiškai ne atlikimas (apie atlikimą ir teises į jį – skyriuje „Ką saugo gretutinės teisės?“). Tačiau vaizdo filmukus sukūrė atminties institucijos (ar jų partneriai) ir teisės į jų kurtus įrašus tebegalioja (filmas yra kūrinys, apie tai – skyriuje „Ar tai – autorinis kūrinys?“; nuo filmų sukūrimo nėra praėję tiek laiko, kad teisės nebegaliotų (skyrius „Ar autoriaus teisės tebegalioja?“), taigi jų negalima priskirti viešajai sričiai (angl. public domain, PD). Nepaisant tebegaliojančių teisių, filmukus sukūrusios atminties institucijos norėtų, kad interneto bendruomenei jie būtų prieinami kuo plačiau, ir neprieštarauja, kad norintieji nemokamai juos naudotų kaip tik pageidauja, dalintųsi jais internete ir juos modifikuotų. Atminties institucijos norėtų, kad būtų nurodoma institucijos autorystė, kad naudotojai žinotų, kur šiuos prietaisus galima rasti. Todėl filmukai paženklinti Creative Commons CC BY licencijos ženklu, kad kiekvienas žinotų, kokios teisės galioja, t. y. kad kiekvienas norintis gali filmukus naudoti neribotai (ką apima neribotas naudojimas  – skyriuje „Ką reiškia „neribotas naudojimas“?“), tačiau nurodydamas, kad jie sukurti atitinkamos atminties institucijos (apie autorystės nurodymą – skyriuje „Pareiga nurodyti autorystę (atlikėją)“). Pavyzdyje – CC BY licencijos ženklu paženklintas Krokuvos (Lenkija) savivaldybės inžinerijos muziejaus filmukas apie telefono skleidžiamą garsą.

2 pavyzdys. Švietimo įstaiga surengė parodą ir per jos atidarymą buvo pristatytas menininko darbas. Renginio nuotraukas, darytas už renginių organizavimą ir viešinimą atsakingo švietimo įstaigos darbuotojo, įstaiga skelbs internete. Švietimo įstaiga norėtų, kad nuotraukomis būtų dalinamasi ir apie renginį informacija viešojoje erdvėje sklistų kuo plačiau, tad neprieštarauja, kad nuotraukas peržiūrintys asmenys jas naudotų neribotai (apie neribotą naudojimą –  skyriuje „Ką reiškia „neribotas naudojimas“?“). Todėl  švietimo įstaiga nuotraukas licencijuoja pagal CC BY licenciją, taip informuodama interneto bendruomenę apie suteikiamas teises.

1 pastaba. Nuotraukas, padarytas profesionalaus samdomo fotografo, naudoti internete galima tik turint su tuo fotografu sutartį dėl turtinių autoriaus teisių perėmimo.

2 pastaba. Svarbu atkreipti dėmesį ir į fotografijų turinį. Jei renginyje pristatyti, pvz., vaizduojamosios dailės darbai, priklausomai nuo to, kaip jie pateikiami fotografijose (jei nuotraukoje vaizduojami tik šie darbai arba jie sudaro esminę nuotraukos dalį), gali reikėti ir darbų autoriaus sutikimo.

3 pastaba. Šiuo atveju nuotraukoms galima naudoti ir CC0, tačiau priminsime, kad tokiu atveju deklaruojamas sutikimas, kad nebūtų nurodytas nuotraukų šaltinis (autorystė).