Žinynas

Gretutinės teisės

Jei objektas, kurį norėtumėte paskelbti internete, apima kūrinio (arba teisiškai kūriniu nelaikomos kūrybos, tarkime, folkloro) atlikimą – tarkime, turite skaitovo skaitomą audioknygą, muzikos kūrinio, dainuojamo ar grojamo muzikos atlikėjų, įrašą, ar pan., vadinasi, susidursite ir su klausimu dėl teisių į atlikimą. Tokios teisės – gretutinės teisės – egzistuoja greta autoriaus teisių, ir tokių teisių turėtojas – atlikėjas, įrašo (fonogramos, vaizdo įrašo) gamintojas, kaip ir autorius, turi teisę spręsti dėl atlikimo panaudojimo. Turėsite įvertinti, ar tai, dėl ko sprendžiate, teisiškai laikytina atlikimu (ar kitu gretutinių teisių saugomu objektu), ar teisės vis dar galioja, kas jas turi, ir tinkamai įforminti sutikimą skelbti atlikimą internete, jei tokio sutikimo reikia. Tai reikėtų atlikti pagal Metodikos skyrių „Ar egzistuoja gretutinės teisės ir kokios?“.

Pavyzdžiai

1 pavyzdys. Biblioteka turi liaudies dainų įrašų rinkinį, kurį suskaitmenintą norėtų skelbti internete. Ar turimos dainos (jų muzika, žodžiai) yra autoriniai kūriniai, ar galioja autorių teisės ir kam jos priklauso, jau įvertinta pagal skyrių „Ar egzistuoja autoriaus teisės ir kokios jos?“. Tuomet reikia nustatyti atlikėjų, t. y. žmonių, įdainavusių ir įgrojusių dainas, teises. Remdamiesi skyriaus „Ar egzistuoja gretutinės teisės ir kokios?“ nuorodomis, bibliotekos atstovai turės išsiaiškinti, ar egzistuoja teisės į atlikimą, kokios jos ir kam priklauso, kokių reikia susitarimų, norint rinkinį suskaitmeninti ir paskelbti.

2 pavyzdys. Biblioteka, norėdama populiarinti literatūrą, siekia tam tikrus dramos kūrinius paskelbti audioformatu. Įvertinę ir įforminę autoriaus teises pagal skyrių „Ar egzistuoja autoriaus teisės ir kokios jos?“, bibliotekos atstovai, vadovaudamiesi skyrių „Ar egzistuoja gretutinės teisės ir kokios?“ ir „Jūsų sutartis su teisių turėtoju“ nuostatomis, turi sudaryti susitarimus su aktoriais, kurie įgarsins dramos tekstus.