Žinynas

PD

Public Domain (viešoji sritis, viešasis domenas)

Kas yra „viešoji sritis“? Viešajai sričiai (angl. public domain) priskiriami objektai, kurie yra (teisiškai) laisvai prieinami naudoti visuomenei. Pavyzdžiui, atminties institucijos ir švietimo įstaigos valdo daugybę kultūrai, mokslui svarbių eksponatų, į kuriuos autorių teisės ne(be)galioja, į kuriuos visuomenė turi interesą, ir kurie neretai tampa įkvėpimu ir pagrindu tolesniam kultūros ir mokslo vystymuisi.

Kaip objektai atsiranda viešojoje srityje? Pati teisinė sistema sukonstruota taip, kad tai įgalintų, o atminties institucijų ir švietimo įstaigų politika ir veikla turėtų kiek įmanoma prie to prisidėti:

• dalis objektų iš viso nėra autorių teisės saugomi kaip kūriniai – visuomenės nariai yra laisvi juos naudoti savo nuožiūra (plačiau – skyriuje „Ar tai – autorinis kūrinys?“);

• tie objektai, kuriuos saugo autorių teisė, turtinių teisių yra saugomi terminuotai. Turtinių teisių galiojimui pasibaigus, niekas nebegali drausti šių objektų naudoti visuomenės narių nuožiūra. Autorių ir gretutinių teisių galiojimo terminai aptarti skyriuose „Ar autoriaus teisės tebegalioja?“ ir „Ar gretutinės teisės galioja?“. Peržvelgę juos matysite, kad iki 20 a. pradžios sukurti kūriniai yra viešosios srities objektai, o pagal šį kriterijų vertinant vėliau sukurtuosius reikėtų išsiaiškinti tikslų sukūrimo (ar autoriaus mirties) laiką ir atlikti minėtuose skyriuose aptartą skaičiavimą.

Kodėl turėtumėte užtikrinti, kad viešojoje srityje esantis objektas būtų laisvai prieinamas? Pats atminties institucijų egzistavimo tikslas – išsaugoti ir suteikti visuomenei naudotis resursais, kurie svarbūs kultūrai, istorijai, krašto pažinimui. Tam ir yra steigiamos atminties institucijos ir šiems tikslams pasiekti dauguma jų finansuojamos biudžeto lėšomis. Švietimo įstaigos taip pat turėtų būti suinteresuotos, kad jų žinioje esantys mokslo resursai, jų auklėtinių mokslo darbai ir kūryba, esantys viešojoje srityje, būtų visuomenei laisvai prieinami. Todėl atminties institucijos ir švietimo įstaigos turėtų stengtis, kad sykį į viešąją sritį patekę objektai išliktų visuomenei (žinoma, ir interneto bendruomenei) laisvi naudoti ir nebūtų kuriamos dirbtinės (teisinės, techninės ar kitos) viešojoje srityje esančių objektų prieinamumo kliūtys.

Atmintinė

TAI SVARBU ŽINOTI APIE VIEŠĄJĄ SRITĮ (PUBLIC DOMAIN)
• Jei (a) turtinės autorių/gretutinės teisės į objektą yra pasibaigusios (skyriai „Ar autoriaus teisės tebegalioja?“ ir „Ar gretutinės teisės galioja?“) arba objektas nėra kūrinys apskritai (skyrius „Ar tai – autorinis kūrinys?“), tai yra viešosios srities objektas.
• Viešosios srities objektus visuomenės nariai (įskaitant interneto bendruomenę) gali laisvai ir neribotai naudoti (skyrius „Ką reiškia „neribotas naudojimas“?“), įskaitant, kopijuoti, platinti, daryti pakeitimus, kurti išvestinius kūrinius (skyrius „Išvestiniai objektai: modifikacijos ir išvestiniai kūriniai“), naudoti komerciniais ir nekomerciniais tikslais (skyrius „Kas yra komercinis ir nekomercinis naudojimas?“) ir pan.
• Objekto skaitmeninimas nesukuria naujų teisinių apribojimų: analoginės formos objektas, kuris yra viešojoje srityje, išliks joje ir tapęs skaitmeniniu.
• Sykį viešojoje srityje atsidūręs objektas turi joje ir likti; teisinė sistema aiškiai nustato, kad šie objektai yra skirti visuomenei laisvai naudotis. Viešojoje srityje esančių objektų naudojimo apribojimas nėra teisėtas. Tarkime, Europeanos politika aiškiai teigia, kad „tai, kas yra viešojoje srityje, joje turi ir likti“. Europeana nepritaria tokioms praktikoms, kai viešosios srities objektai naudotojams prieinami tik mokamai, ženklinami vandens ženklais ar kitomis techninėmis priemonėmis ribojama galimybė juos naudoti.
• Nereikėtų pamiršti, kad net viešajai sričiai priklausantiems objektams, laisviems nuo turtinių autorių teisių apribojimų, gali būti taikomas reikalavimas nurodyti autorystę (skyrius „Pareiga nurodyti autorystę (atlikėją)“) arba kiti teisiniai ribojimai (skyriai „Teisė į atvaizdą“, „Asmens duomenys“ ir „Kitos teisės (teisiniai apribojimai)“). Tačiau tai ne kliūtis objektą ženklinti kaip priklausantį viešajai sričiai.
• Viešosios srities objektus rekomenduotina ženklinti viešosios srities (angl. public domain) žymeniu PD.
• Dažniausiai ženklinimas PD žymeniu bus aktualus atminties institucijoms, švietimo įstaigoms, ženklinančioms savo žinioje turimas kolekcijas, rinkinius ar kitą medžiagą, esančią viešojoje srityje.
• Neženklinkite savo kūrybos PD žymeniu. Jei norite atsisakyti visų teisių į sukurtą objektą ir suteikti visuomenei jį laisvai naudoti, rinkitės ženklinimą CC0 (skyrius „CC0“).

 
9 lentelė. Viešosios srities (PD) objektų naudojimas

VEIKSMAI +/– PLAČIAU SKYRIUJE
Neribotas naudojimas + „Ką reiškia „neribotas naudojimas“?“
Autorystės nurodymas + „Pareiga nurodyti autorystę (atlikėją)“
Pakeitimai, išvestiniai kūriniai + „Išvestiniai objektai: modifikacijos ir išvestiniai kūriniai“
Įpareigojimas dalintis išvestiniais kūriniais analogiškomis sąlygomis – „Įpareigojimas dalintis išvestiniais kūriniais“
Komercinis naudojimas + „Kas yra komercinis ir nekomercinis naudojimas?“
Naudojimas edukaciniais tikslais

(ne tik LR AGTGĮ nustatytais atvejais – žr. skyrių „Teisė naudoti edukaciniais tikslais“)

 + „Teisė naudoti edukaciniais tikslais“

 
10 lentelė. Viešosios srities (PD) ir kitų ženklinimo būdų identifikuojamų teisių apimties palyginimas

Pavyzdžiai

1 pavyzdys. Bibliotekai lankytojas pateikė fotografijas, vaizduojančias 19 a. pradžios buities scenas. Pagal skyrių „Ar tai – autorinis kūrinys?“ matome, kad fotografija – autorinis kūrinys, o pagal skyrių „Ar autoriaus teisės tebegalioja?“ nustatėme, kad autorių teisių galiojimas yra pasibaigęs. Vadinasi, fotografijos autorių teisių atžvilgiu priklauso viešajai sričiai, taigi jas galima skaitmeninti ir ženklinti PD ženklu, kuris suteiks naudotojams galimybę jas naudoti savo nuožiūra neribotai (skyrius „Ką reiškia „neribotas naudojimas“?“).

Jei įmanoma nustatyti fotografą, būtina jį nurodyti – identifikuoti autorystę (skyrius „Pareiga nurodyti autorystę (atlikėją)“).

Jei nufotografuoti yra žmonės, būtina įvertinti teises į atvaizdą pagal skyrių „Teisė į atvaizdą“. Su nuotraukas pateikiančiu asmeniu pravartu pasirašyti sutikimą dėl atvaizdo naudojimo (aptarta skyriuje „Teisė į atvaizdą“).

2 pavyzdys. Atminties institucijos archyve rasta ir skaitmeninama plokštelė. Jos etiketėje nurodyta, jog tai lopšinė, žodžiai – liaudies.

Taigi vertinant muzikinio kūrinio žodžius pagal skyrių „Ar tai – autorinis kūrinys?“, galima laikyti, jog jie priklauso viešajai sričiai, tad nėra laikomi kūriniu (tai – liaudies kūryba). Bet muzikologo išsilavinimą turintis specialistas nustatė, kad ištrauka yra iš kompozitoriaus S. Šimkaus operetės „Čigonai“, kuriai žodžius parašė jis pats. Taigi etiketėje nurodyta informacija, kad žodžiai – liaudies, yra klaidinga. Bibliografiniame plokštelės apraše nurodomas teksto autorius ir kūrinys, kurio ištrauka įrašyta plokštelėje. Matome, kad muzikos žodžiai ir melodija yra autoriniai kūriniai, kurių teisių galiojimą reikia įvertinti skyrių „Ar autoriaus teisės tebegalioja?“. Kompozitorius S. Šimkus (ir žodžių, ir muzikos autorius) mirė 1943 m., tad vertinant pagal skyriuje „Ar autoriaus teisės tebegalioja?“ pateiktas 3 ir 4 lenteles, turtinių teisių galiojimas yra pasibaigęs. Kaip matome, muziką ir žodžius visgi galime priskirti viešajai sričiai, tik kitu pagrindu (ne dėl to, kad tai – ne autorinis kūrinys, o dėl to, kad turtinės autoriaus teisės jau nebegalioja). Toliau vertintinas atlikimas ir įrašo gamintojo gretutinės teisės. Plokštelė buvo išleista 1961 m. Įvertinę pagal skyrių „Ar gretutinės teisės galioja?“ ir 5 lentelę matysime, kad įrašo gamintojų (atlikėjų) teisės taip pat pasibaigusios.

Taigi paaiškėjo, kad objektas priklauso viešajai sričiai, nes yra pasibaigę autorių turtinių (ir gretutinių) teisių apsaugos terminai.

Vadinasi, atminties institucija ženklins objektą kaip priklausantį viešajai sričiai (PD žymeniu).

3 pavyzdys. Muziejus saugo 19 a. pradžios liaudies meistrų drožybos rūpintojėlių kolekciją. Net jei liaudies meistrų, sukūrusių skulptūras, tapatybė būtų žinoma, akivaizdu, kad vertinant pagal skyriuje „Ar autoriaus teisės tebegalioja?“ pateiktas 3 ir 4 lenteles autorių turtinių teisių galiojimas yra pasibaigęs. Taigi objektas gali būti laikomas priklausančiu viešajai sričiai.

Vis dėlto tam, kad interneto bendruomenei galima būtų pateikti skaitmeninį objekto vaizdą, būtina padaryti objektų fotografijas. Jas sukūrus, autorių teisės į jas išliks galiojančios dar ilgą laiką. Todėl rūpintojėlio fotografijos ženklinti kaip priklausančios viešajam domenui neišeina. Jei nuotraukas daro pagal darbo sutartį dirbantis muziejaus darbuotojas, kurio funkcijos apima tokių fotografijų darymą, tada turtinės teisės į fotografijas priklauso muziejui, ir muziejeus turi teisę atsisakyti autoriaus teisių, jo atstovams paženklinant fotografijas ne PD (viešosios srities), o CC0 ženklu (plačiau – skyriuje „CC0“). Jei nuotraukas daro ne muziejaus darbuotojas, o fotografas, teikiantis paslaugas pagal atskirą sutartį, labai svarbu tokioje sutartyje nurodyti, kad muziejui fotografas neterminuotai perduoda visas turtines autoriaus teises į savo fotografijas (plačiau apie sutartis  – skyriuje „Jūsų sutartis su teisių turėtoju“). Tokiu atveju fotografijas galima licencijuoti, pvz., pagal Creative Commons CC BY licenciją (skyrius „CC BY“), kuri reikalaus nurodyti fotografo vardą, bet leis internete nuotrauką radusiam asmeniui naudoti ją be apribojimų (plačiau apie tai, ką apima neribotas naudojimas – skyriuje „Ką reiškia „neribotas naudojimas“?“).