Kokias teises galime suteikti?
Kuo paprasčiau kultūros objektas gali būti randamas interneto erdvėje, kuo aiškesnės jo naudojimo sąlygos, kuo plačiau interneto bendruomenės nariai gali panaudoti ir toliau skleisti tokį objektą ar susijusią informaciją, tuo geriau visuomenė supažindinama su jo turiniu (ir, atitinkamai, paveldu ar konkretaus autoriaus kūryba), tuo didesnė informacijos sklaida. Atminties institucijų atveju, tokiu būdu efektyviau atminties institucija įgyvendina savo misiją. Jei objektą skelbia jo autorius, jis taip didina savo žinomumą. Kai internete naudotojas ras jam aktualų objektą, kartais jo interesus tenkins tik pati jo apžvalga, t. y. susipažinimas su objektu, bet kitais atvejais jam galbūt norėsis objektą platinti didesniam asmenų ratui, panaudoti savo moksliniuose ar meno darbuose, galbūt tuo tikslu jis norės atlikti objekto modifikacijas ir pan. Ką galima leisti ar drausti daryti su skelbiamais objektais? Prisiminkite šiuos svarbius principus:
• Jei skelbsite ne savo kūrybą, visų pirma, nustatykite, ar egzistuoja ir tebegalioja turtinės autorių ar gretutinės teisės (skyriai „Ar egzistuoja autoriaus teisės ir kokios jos?“ ir „Ar egzistuoja gretutinės teisės ir kokios?“) arba galbūt kitos teisės (skyriai „Teisė į atvaizdą“, „Asmens duomenys“ ir „Kitos teisės (teisiniai apribojimai)“). Jei jokių teisinių apribojimų nėra, interneto bendruomenei turite galimybę suteikti teises naudoti objektą didžiausia apimtimi, tačiau ženklinimas išlieka aktualus siekiant, kad tokie naudotojai būtų informuoti apie objekto teisinį statusą ir taip skatintumėte informacijos sklaidą.
• ! Galite leisti naudoti ne savo kūrybos skaitmeninį (suskaitmenintą) kultūros objektą taip ir tiek, kiek Jums (ar kitiems subjektams, pvz., interneto naudotojams, pažymėdamas atitinkama licencija) tai yra leidęs daryti pats teisių turėtojas, arba mažesne apimtimi, tačiau ne daugiau. Kitaip tariant, interneto bendruomenei negalite leisti atlikti tokių veiksmų, kurių Jums nėra leidęs atlikti autorius (ar kitas subjektas, turintis teises į objektą).
• Teisine prasme galite leisti interneto bendruomenei atlikti ir mažiau veiksmų, nei Jums (ar Jūsų atstovaujamai atminties institucijai ar švietimo įstaigai) yra leidęs atlikti autorius (tarkime, jei sutartyje autorius leido daryti modifikacijas, Jūs galite, tačiau neprivalote leisti to daryti interneto bendruomenei). Tačiau tikslas kuo labiau skatinti informacijos sklaidą, kultūros apyvartą, didinti visuomenės įsitraukimą, lemtų kad, kiek tai tenkina Jūsų interesus ir kiek teisėtai galite, siektumėte interneto bendruomenei suteikti kuo daugiau teisių, kad skaitmeninių (suskaitmenintų) kultūros ir mokslo objektų apyvarta vyktų kuo plačiau.
• Jei objektas yra autorių/gretutinių teisių objektas, turėkite omenyje, kad, nepriklausomai nuo turtinių teisių statuso ar perimtų teisių apimties, neturtinės teisės galioja neterminuotai, vadinasi, išskyrus atvejus, kai objektas nėra kūrinys ar atlikimas apskritai, turėsite nurodyti autoriaus (atlikėjo) vardą ir tai įpareigoti daryti ir interneto bendruomenės narius (plačiau apie autorystės nurodymą – skyriuje „Pareiga nurodyti autorystę (atlikėją)“). Dar viena neturtinė autoriaus teisė – teisė į kūrinio neliečiamybę. Autorius turi teisę prieštarauti dėl jo kūrinio ar kūrinio pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją.
1 pavyzdys. Autoriaus sutartis su biblioteka numato, jog biblioteka gali skaitmeninti ir viešinti kūrinį, padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete). Jei turtinės teisės nėra pasibaigusios ir sutartis nenumato jokių papildomų teisių, vadinasi, įkeldama objektą į internetą, biblioteka leis interneto bendruomenei susipažinti su šiuo kūriniu, tačiau neleis atlikti kitų veiksmų, tokių kaip atlikti kūrinio modifikacijų, jo panaudoti kaip nors kitaip (bus naudojama licencija, kuri draus atlikti tokius veiksmus).
2 pavyzdys. Jūsų sutartis su autoriumi numato, jog galite atlikti su kūriniu visus LR ATGTĮ 15 str. numatytus (t. y. visus įmanomus) veiksmus neterminuotai ir neribotoje teritorijoje (visame pasaulyje) ir leisti tai daryti tretiesiems asmenims (interneto bendruomenei). Šiuo atveju galite rinktis iš plataus licencijų sąrašo, tačiau šios Metodikos tikslų kontekste rekomenduotina suteikti plačiausias įmanomas licencijų suteikiamas teises internete objektą rasiantiems naudotojams, t. y. leisti naudoti ir komerciniais, ir nekomerciniais tikslais (nebent mokate autoriui atlyginimą ir norėtumėte, kad interneto bendruomenė už komercinį naudojimą taip pat mokėtų), leisti kūrinį modifikuoti, taip pat galite pasirinkti įpareigoti naudotojus dalintis modifikavus kūrinį sukurtais produktais (išvestiniais kūriniais).
3 pavyzdys. Sutartis su muziejumi numato, jog už sutartyje numatytą atlyginimą muziejus turi teisę viešai rodyti autoriaus kūrinį. Jei išanalizuotumėte LR ATGTĮ nuostatas, paaiškėtų, kad teisė „viešai rodyti“ objektą (tarkime, per parodą) ir teisė „viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete)“ yra dvi skirtingos teisės, taigi tokia sutarties nuostata įkelti objekto į interneto svetainę neleidžia, taip pat nesuteikia ir teisės skaitmeninti objekto.
Prieš nustatydami, kokias licencijas (teisių pareikštis) taikyti konkrečiam objektui (atskirais atvejais – jų rinkiniui) pagal skyrių „Kaip paženklinti?“, pirmiausia turėtumėte žinoti, koks yra atskirų tokių licencijų komponentų turinys, pvz., ką reiškia licencijose vartojami terminai „nekomercinis naudojimas“, „dalijimasis“ ar „modifikacija“ („išvestinis kūrinys“). Tai aptariama tolesnėse skyriaus „Ką galiu leisti naudotojui?“ potemėse. Prie jų galite grįžti ir pasitikslinti jų reikšmę kaskart kilus klausimams, kai naudositės skyriaus „Kaip paženklinti?“ instrukcijomis.