Žinynas

Ar gretutinės teisės galioja?

Kaip ir tikrinant autorių teisių galiojimo terminus, visų pirma, prieš naudojant kokio nors kūrinio atlikimo vaizdo ar garso įrašą, kuris yra saugomas gretutinių teisių, būtina patikrinti ar teisės tebegalioja.

Bendra taisyklė yra ta, kad gretutinės teisės galioja 50 metų nuo atlikimo arba jo pirmojo įrašo; nuo fonogramos padarymo ar nuo jos teisėto išleidimo/viešo paskelbimo; nuo pirmojo transliacijos viešojo perdavimo; nuo audiovizualinio kūrinio pirmojo įrašo padarymo arba jo išleidimo/viešo paskelbimo. Toliau pateikta lentelė detalizuoja gretutinių teisių galiojimo terminų skaičiavimą.

5 lentelė

NR. SITUACIJA TURTINIŲ TEISIŲ GALIOJIMO TERMINAS
1. Atlikėjas yra žinomas. 50 metų po atlikimo datos.
Jeigu per šį laikotarpį atlikimo įrašas teisėtai išleidžiamas arba teisėtai viešai paskelbiamas, atlikėjų turtinės teisės galioja:
1) 50 metų po pirmojo atlikimo įrašo, kuris nėra fonograma (video-), išleidimo arba viešo paskelbimo datos, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau;

2) 70 metų po pirmojo atlikimo įrašo, kuris yra fonograma (audio-), išleidimo arba viešo paskelbimo datos, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau.
2. Fonogramų gamintojų teisės galioja 50 metų po įrašo padarymo datos.

Jeigu per šį laikotarpį:
1) fonograma teisėtai išleidžiama, fonogramų gamintojų teisės galioja 70 metų nuo pirmojo teisėto išleidimo datos;

2) neišleista fonograma teisėtai viešai paskelbiama, fonogramų gamintojų teisės galioja 70 metų nuo pirmojo teisėto viešo paskelbimo datos.
3. Transliuojančiųjų organizacijų teisės galioja 50 metų po pirmojo transliacijos viešo perdavimo.
4. Audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojo teisės galioja 50 metų po įrašo padarymo datos.

Jeigu per šį laikotarpį audiovizualinis kūrinys (filmas) teisėtai išleidžiamas arba teisėtai viešai paskelbiamas, gamintojo teisės saugomos 50 metų po pirmojo tokio išleidimo arba pirmojo tokio viešo paskelbimo datos, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau.

Pavyzdžiai

1 pavyzdys. Muzikos akademija turi vinilinę plokštelę, kurioje yra įrašyta, kaip kamerinis orkestras 1974 m. atlieka W. A. Mozarto muziką. Šią plokštelę norima skaitmeninti ir muzikos įrašą paskelbti internete. Patikrinus autoriaus teisių galiojimą pagal skyrių „Ar autoriaus teisės tebegalioja?“ ir nustatoma, kad autorių teisės yra pasibaigusios. Tuomet tikrinamas gretutinių teisių galiojimas pagal skyrių „Ar gretutinės teisės galioja?“, 5 lentelę ir nustatoma, kad turtinės gretutinės teisės tebegalioja. Tokiu atveju reikia kreiptis į įgaliotą orkestro atstovą (jei tokio įgaliojimo nėra – kolektyvo vadovą (dirigentą) ar, jei pastarasis yra miręs, teisių perėmėjus, ir gauti sutikimą dėl kūrinio skaitmeninimo ir skelbimo internete (1 situacija, 5 lentelė).

2 pavyzdys. Muziką studijuojantis ir kuriantis asmuo gavo originalui artimą muziką be pagrindinio atlikėjo balso, tačiau su pritariamuoju vokalu. Jis norėtų įrašą skaitmeninti, aranžuoti, redaguoti įrašydamas savo balsą ir paskelbti internete. Ant turimos kasetės yra nurodyta, jog 1992 m. ją išleido UAB „Fonograma“. Jeigu norės naudoti kasetėje esančią muziką, studentas turės kreiptis į UAB „Fonograma“ ir gauti jos atstovų sutikimą.

3 pavyzdys Biblioteka turi 1963 m. radijo laidos įrašą, kuriame yra kalbinamas garsus to meto kompozitorius. Šį įrašą norima skaitmeninti ir padaryti viešai prieinamą internete. Įprastai tokiu atveju reikėtų kreiptis į radijo stotį kaip transliuojančiąją organizaciją ir gauti jos atstovų sutikimą, tačiau nuo vykusios radijo laidos yra praėję daugiau nei 50 metų, todėl gretutinės turtinės teisės jau nebegalioja ir biblioteka gali be atskirų leidimų skelbti šį įrašą nurodydama radijo laidos pavadinimą, jos vedėjo ir dalyvio vardus ir pavardes (ar pseudonimus).