Žinynas

CC BY-NC

Ką reiškia CC BY-NC? CC BY-NC yra Creative Commons licencija, reikalaujanti nurodyti autorystę („priskirti“ kūrinį, nurodant jo autorių/-ius ar atlikėją/-us) ir draudžianti paženklintą objektą naudoti bet kokiais komerciniais tikslais. Oficialus jos pavadinimas: Creative Commons Priskyrimo-Nekomercinio naudojimo Viešoji licencija.  Creative Commons Priskyrimo-Jokių išvestinių kūrinių Viešoji licencija. Creative Commons licencija yra lyg sutartis dėl objekto naudojimo sąlygų tarp asmens, paženklinusio objektą (autoriaus, ženklinančios institucijos ar kt.), ir internete objektą radusio naudotojo.

Kokiais atvejais aktuali CC BY-NC licencija? CC BY-NC gali būti taikoma, kai objekto, į kurį galioja autorių/gretutinės teisės, teisių turėtojas yra suteikęs leidimą jį ne tik skaitmeninti ir/ar padaryti prieinamą internetu, bet ir atlikti su juo bet kokius kitus veiksmus su sąlyga, kad tie veiksmai nereikš objekto naudojimo komerciniais tikslais.

Ką naudotojas gali daryti su CC BY-NC paženklintu objektu? CC BY-NC

leidžia neribotai naudoti ja paženklintą objektą (plačiau apie neribotą naudojimą – skyriuje „Ką reiškia „neribotas naudojimas“?“), įskaitant ir galimybę kopijuoti, modifikuoti, skelbti, viešai rodyti, kurti išvestinius kūrinius (plačiau apie tai – skyriuje „Išvestiniai objektai: modifikacijos ir išvestiniai kūriniai“), tačiau leidžia objektą (ir jo pagrindu sukurtus išvestinius kūrinius) naudoti tik nekomerciniais tikslais (plačiau apie tai, kas yra komercinis ir nekomercinis naudojimas – skyriuje „Kas yra komercinis ir nekomercinis naudojimas?“).

Kokie yra naudotojo įsipareigojimai, naudojant CC BY-NC paženklintą objektą? Nurodyti autorių/-ius ar atlikėją/-us (plačiau apie autorystės nurodymą – skyriuje „Pareiga nurodyti autorystę (atlikėją)“), nurodyti, ar atlikta modifikacijų ir nenaudoti objekto (ar jo pagrindu sukurtų išvestinių kūrinių) turint komercinių tikslų.

Atmintinė

TAI SVARBU ŽINOTI APIE CC BY-NC
• CC BY-NC paženklintus objektus visuomenės nariai (įskaitant interneto bendruomenę) nekomerciniais tikslais gali laisvai ir neribotai naudoti (skyrius „Ką reiškia „neribotas naudojimas“?“), kaip mano esant reikalinga – pavyzdžiui, kopijuoti, skelbti, daryti pakeitimus, kurti išvestinius kūrinius (skyrius „Išvestiniai objektai: modifikacijos ir išvestiniai kūriniai“).
• CC BY-NC paženklintus objektus draudžiama naudoti komercinei veiklai, norint uždirbti ar kitaip prisidėti prie komercinės vertės kūrimo. Komerciniai tikslai suprantami kaip bet kokia su pelno (finansinės naudos, tiesioginės ar netiesioginės) siekimu susijusi veikla. Plačiau komercinių tikslų sąvoka ir įvertinimo gairės pateikti skyriuje „Kas yra komercinis ir nekomercinis naudojimas?“.
• CC BY-NC taikoma tik tada, kai galioja turtinės autorių/gretutinės teisės ir nėra taikoma viešosios srities (angl. public domain) objektams (skyriai „PD“, „NoC-NC“, „NoC-OKLR“ ir „CC0″), taip pat objektams, kurių autoriai nežinomi (skyrius „InC-EU-OW”).
• CC BY-NC ženklinimą gali taikyti autorius (atlikėjas), jei pageidauja, kad jo skelbiamas kūrinys būtų laisvai naudojamas tik nekomerciškai, taip pat ženklinanti institucija, jei uždrausti komercinį naudojimą reikalauja sutartis su teisių turėtoju, iš kurio yra perimtos turtinės autorių/gretutinės teisės. Kitas atvejis – kai pati institucija turi pagrįstą interesą riboti kūrinio naudojimą komercijai, tarkime, institucija siekia, kad visi visuomenės nariai prie bet kokių objekto modifikacijų turėtų tik nemokamą prieigą, arba objektas buvo sukurtas institucijai vykdant specifinį projektą ir su juo susipažinti leidžiama nemokamai, tačiau siekti uždirbti iš jo naudojimo institucija leidžia tik mokamai.
• Jei atminties institucijos vykdo specifinius paveldo objektų skaitmeninimo projektus, tokių projektų (finansavimo, konkursų) sąlygos gali riboti atminties institucijų teisę panaudoti suskaitmenintus objektus komerciniams tikslams, arba riboti atminties institucijų teisę drausti objektus komerciškai panaudoti interneto bendruomenei (kitiems naudotojams), taigi kaskart reikėtų šias sąlygas įvertinti.
• Jei objektas paženklintas CC BY-NC, naudotojas, norėdamas panaudoti jį komercinei veiklai, turės susisiekti su teisių turėtoju (autoriumi, atlikėju, teisių perėmėju – pvz., atminties institucija) ir derėtis dėl komercinio naudojimo sąlygų.
• Pritaikius CC BY-NC, kartu identifikuojami objekto autoriais/atlikėjai.

 
23 lentelė. CC BY-NC objektų naudojimas

VEIKSMAI +/– PLAČIAU SKYRIUJE
Neribotas naudojimas „Ką reiškia „neribotas naudojimas“?“
Autorystės nurodymas + „Pareiga nurodyti autorystę (atlikėją)“
Pakeitimai, išvestiniai kūriniai + „Išvestiniai objektai: modifikacijos ir išvestiniai kūriniai“
Įpareigojimas dalintis išvestiniais kūriniais analogiškomis sąlygomis „Įpareigojimas dalintis išvestiniais kūriniais“
Komercinis naudojimas „Kas yra komercinis ir nekomercinis naudojimas?“
NNaudojimas edukaciniais tikslais

(ne tik LR AGTGĮ nustatytais atvejais – žr. skyrių „Teisė naudoti edukaciniais tikslais“)

+* „Teisė naudoti edukaciniais tikslais“
* Tik jei tai daroma nekomerciniais tikslais. Jei naudojama privačioje mokykloje, mokamoje paskaitoje, parduodamoje mokymo medžiagoje ar pan., tai yra komercinis naudojimas, taigi neleidžiamas.

24 lentelė. CC BY-NC ir kitų ženklinimo būdų identifikuojamų teisių apimties palyginimas

Pavyzdžiai

1 pavyzdys. Biblioteka sudarė sutartį su rašytoju, pagal kurią jis bibliotekai perleido visas teises į savo knygas vaikams, kad jaunieji skaitytojai ir jų tėvai galėtų naudotis jo kūryba. Sutartyje nustatytas vienintelis apribojimas – autoriaus kūryba turi būti dalinamasi nemokamai, iš skaitytojų neturi būti imamas mokestis už knygų parsisiuntimą ar skaitymą. Biblioteka paženklino savo paskelbtą internete elektroninę knygą CC BY-NC. Tai informuoja skaitytojus apie autorių ir nurodo, kad su kūriniu galima daryti, ką skaitytojai pageidauja – atsisiųsti, naudoti ištraukas, skelbti kitose svetainėse, išversti į užsienio kalbas, netgi įrašyti audioknygas, transliuoti ir klausyti jas, tačiau visi šie veiksmai neturi būti susiję su komerciniais tikslais, o knygos panaudojimas siekiant pelno ar bet kokios ekonominės naudos yra draudžiamas.

2 pavyzdys. Muziejus sudarė atlygintinę sutartį su autoriumi – tapytoju dėl visų jo teisių į tapybos darbus perėmimo. Muziejus siekia viešinti šio tapytojo kūrybą, padarydama ją kuo plačiau prieinamą visuomenei. Tapybos darbus muziejus skaitmeniniu formatu pageidauja skelbti savo interneto svetainėje, taip pat ketina leisti kalendorių ir jame panaudoti tapybos darbų vaizdus, gaminti kitus suvenyrus su tapybos darbų fragmentais. Muziejus tebegaliojančias turtines teises iš autoriaus įsigijo atlygintinai, todėl norėtų turėti išskirtines teises prekiauti suvenyrais su tapytojo kūrybos fragmentais ir taip iš dalies kompensuoti patirtas išlaidas. Internete tapybos darbus aptikusiems asmenims muziejus norėtų drausti komerciškai naudoti darbus, kol muziejaus įsigytos teisės tebegalioja ir kol pats muziejus prekiauja suvenyrais su tapybos darbų fragmentais. Todėl muziejus internete skelbiamus suskaitmenintus tapybos darbus ženklina CC BY-NC.

3 pavyzdys. Kompozitorius mėgėjas sukūrė elektroninės muzikos kūrinį, kurį skelbia savo https://www.youtube.com paskyroje ir kurį nekomerciškai leidžia naudoti ir modifikuoti visiems pageidaujantiems. Kūrinys paženklintas CC BY-NC licencija. Užsienyje gyvenantis atlikėjas, aptikęs ir pamėgęs šį kūrinį, nusprendė su juo eksperimentuoti. Kadangi CC BY-NC licencija leidžia kūrinį nekomerciniams tikslams naudoti laisvai, atlikėjas be atskiro kompozitoriaus leidimo atliko jo perdirbinį – panaudojo elektroninio kūrinio fragmentus kaip savo atliekamo hiphopo kūrinio priedainį. Šis kūrinys buvo skelbiamas atlikėjo tinklalapyje ir tapo populiariu. Hiphopo kūriniui išpopuliarėjus, imta svarstyti galimybę jį panaudoti planuojamame išleisti atlikėjo albume. Kadangi licencija pradinį kūrinį leidžia naudoti tik nekomerciniams tikslams, norėdamas išleisti komerciškai platinamą albumą su kūriniu, kuriame panaudotos originalaus elektroninio kūrinio ištraukos, hiphopo atlikėjas susisiekė su autoriumi, sudarė atskirą sutartį, kuriame aptarė komercinio panaudojimo sąlygas, ir išleidęs albumą įsipareigojo atsiskaityti su elektroninės muzikos kūrėju.

4 pavyzdys. Puslapyje road.issn.org [http://road.issn.org/] pateikiamas atviros prieigos mokslinių išteklių katalogas – paslauga, sukurta bendradarbiaujant Tarptautiniam ISSN centrui ir UNESCO Komunikacijos ir informacijos sektoriui. ROAD katalogas turi kelis milijonus ISSN Registro įrašų, apibūdinančių akademinius periodinius leidinius, konferencijų duomenis ir kt. periodinius informacijos šaltinius, taip pateikdamas bendrą nemokamą pasaulinio masto sistemą, kurioje galima rasti akademinių periodinių leidinių informaciją. ROAD duomenys yra nemokami ir galimi laisvai naudoti, tačiau ši Tarptautinio ISSN centro ir UNESCO remta iniciatyva neleidžia kopijuoti duomenų ir panaudoti jų „mokamoms“ sistemoms sukurti ar kitiems komerciniams tikslams. Todėl ROAD turinys licencijuojamas pagal Creative Commons CC BY-NC licenciją.