Žinynas

Kas yra komercinis ir nekomercinis naudojimas?

NC, Non Commercial

Vienas iš licencijose (teisių pareikštyse) naudojamų elementų, kurį galite įtraukti įkeldami į internetą skaitmeninį (suskaitmenintą) objektą – teisė naudoti tik nekomerciniais tikslais, licencijos pavadinimo santrumpoje trumpinama NC). Tokio elemento neįtraukus į licenciją (išskyrus atvejus, kai nekomercinis naudojimas akivaizdus pagal licencijos ar pareikšties esmę; plačiau apie konkrečių licencijų suteikiamas teises – skyriuje „Kaip paženklinti?“), internete jį radęs svetainės lankytojas galės naudoti įkeltą objektą ir komerciniais, ir nekomerciniais tikslais savo nuožiūra.

NC elementą galima rinktis, jei pats ženklintojas turi teisę objektą naudoti tik nekomerciniais tikslais arba, tarkime, dėl savo indėlio (ar investicijų) pageidauja, kad interneto bendruomenės nariai, gaudami iš objekto naudojimo ekonominę naudą, jam atlygintų (taigi įpareigoja susisiekti su juo ir gauti leidimą bei atsiskaityti, jei iš naudojimo „uždirbama“, o kitais atvejais leidžia laisvą panaudojimą).

Licencijos sąlyga, draudžianti objekto naudojimą komerciniais tikslais, žymima NC (angl. Non-Commercial – „nekomercinis naudojimas“).

 
NC elementą turinčios Creative Commons licencijos: CC BY-NC, CC BY-NC-ND. Naudojimas komerciniais tikslais negalimas ir kai taikoma skyriuose „NoC-NC“, „InC“, „InC-EDU“, „InC-EU-OW“ ir „CNE“ aptartos pareikštys. Plačiau apie licencijas ir pareikštis – skyriuje „Kaip paženklinti?“.

Ką apima komercinis panaudojimas? LR ATGTĮ „komercinius tikslus“ apibrėžia kaip „tikslus, kuriais siekiama tiesioginės ar netiesioginės ekonominės ar komercinės naudos; su jais paprastai nesiejama veikla, kurią gera valia vykdo galutiniai vartotojai“.

Čia svarbu paminėti, kad licencija (teisių pareikštis) yra licencijos davėjo (ženklinančiojo) sutartis su visuomene (bet kuriuo (interneto) bendruomenės nariu), kurioje nustatomi atskiri sutartiniai terminų apibrėžimai, nebūtinai tiksliai sutampantys su įstatyme pateikiamomis sąvokomis. Net jei Lietuvoje galiojanti įstatyminė sąvoka būtų kitokia ar laikui bėgant keistųsi, taikytume ir galiotų apibrėžimas, pateiktas licencijos tekste. Taigi būtina analizuoti, kaip nekomercinius tikslus apibrėžia pačios licencijos (teisių pareikšties) sutartinės sąlygos.

Creative Commons licencijos (jomis naudojasi ir Europeana) apibrėžia nekomercinį naudojimą (NC) kaip naudojimą, kuris „neskirtas ir nenukreiptas į komercinės naudos ar piniginio atlygio gavimą“.

akivaizdu, kad piniginiai mokėjimai, internete objektą radusio ir panaudojusio asmens gaunami jam panaudojus objektą, reiškia komercinių tikslų pasiekimą. Nesvarbu, ar toks objektas naudojamas kaip tik vienas iš elementų, leidžiančių gauti piniginį atlygį ar kitą ekonominę naudą (tarkime, kaip viena iš parduodamos knygos iliustracijų), ar mokama tiesiogiai už vieno konkretaus objekto panaudojimą (tarkime, leidimas atsisiųsti plakatą su reprodukcija už užmokestį).

Taip pat nesvarbu, ar nauda gaunama pinigais, ar tai yra kitokia ekonominė nauda, tarkime, objektas panaudojamas reklamoje, kuri reklamą užsakančios komercinės įmonės naudai konkrečios piniginės išraiškos neturi, tačiau prisideda prie reklamos užsakovo reputacijos, žinomumo, taigi ir teikia reklamos užsakovui ekonominę naudą.

Apibrėžimas, kas yra komercinė nauda, yra pakankamai platus ir ne itin konkretus –   aptariamų licencijų autoriai sąmoningai pasirinko tokį reglamentavimą, atsižvelgdami į teisinio reglamentavimo skirtumus įvairiose šalyse ir galimų naudojimo atvejų gausybę. Klausimų keliantys atvejai turėtų būti vertinami kaskart atskirai, atsižvelgiant į visas naudojimo aplinkybes. Toliau pateikiamas sąrašas aplinkybių, kurių įvertinimas galėtų padėti nustatyti, ar naudojimas yra komercinis, ar ne, tačiau jas vertėtų aiškinti kaip dažniausiai komercinius/nekomercinius tikslus rodančius atvejus, o ne vienareikšmiškas komercinių/nekomercinių tikslų nustatymo taisykles.

Atmintinė

DAŽNIAUSIAI KOMERCINIUS/NEKOMERCINIUS TIKSLUS RODANČIOS APLINKYBĖS
• Tai, ar naudotojas, naudojantis internete rastą kultūros objektą, pats vykdo į pelno siekimą nukreiptą veiklą, ar yra ne pelno siekiantis, labai dažnai (tačiau ne visada) rodys, ar objektą jis naudoja komerciniais, ar nekomerciniais tikslais.

Pvz., dažniausiai NVO (tarkime, labdaros organizacija), panaudojusi objektą (tarkime, panaudojusi muzikos kūrinį savo prisistatymo vaizdo klipe) bus laikoma naudojančia objektą nekomerciniais tikslais, o pelno siekianti įmonė (tarkime, prekybos tinklas), analogiškai prisistatymui naudojanti šį autorinį kūrinį, bus laikoma naudojančia jį komerciniais tikslais.
• Naudojimas, iš kurio gaunamas pelnas, visada laikomas naudojimu komerciniais tikslais.

Šiuo atveju nesvarbu, koks naudotojo statusas (pelno siekiantis ar ne), nesvarbu ar tai fizinis asmuo (žmogus) ar juridinis asmuo (įmonė, įstaiga, organizacija). Pvz., žmogus panaudojo fotografiją savo lėšomis išleistame informaciniame leidinyje apie krašto istoriją, kuris parduodamas knygynuose. Nepriklausomai nuo to, kad naudotojas nėra įmonė ir galimai vienas iš naudojimo tikslų – visuomenės informavimas ir švietimas, visgi leidinys parduodamas už piniginį atlygį, taigi naudojimas laikytinas komerciniu.
• Sąvoką „pelnas“ turėtume aiškinti plačiai – kaip „komercinę naudą“ apskritai. Tai, kad naudotojas iš esmės veikia nuostolingai ar konkreti veikla, kurioje buvo panaudoti objektai, yra nuostolinga, nereiškia, kad nebūta komercinio naudojimo (komercinių tikslų). Pvz., organizacijos rengiamame renginyje, į kurį lankytojai perka bilietus, skaitomos ištraukos iš knygos, kuri saugoma autorių teisių. Net jei renginys pasirodė nuostolingas (pajamos nepadengė sąnaudų), vis dėlto tai, kad už jo lankymą lankytojų buvo prašoma mokėti, rodo komercinį jo pobūdį.
• Komercinė nauda, kaip minėta, aiškinama plačiai ir nebūtinai reiškia vien tik pinigų gavimą už konkretų objektą. Dažniausiai laikoma, kad pelno siekiančių asmenų, įstaigų, organizacijų veiklos, kurioms naudojamas objektas, turi komercinių tikslų.

Pvz., alkoholiu prekiaujanti įmonė savo interneto tinklalapyje įkėlė vaizdo klipą apie nesaikingo alkoholio vartojimo grėsmes; klipe naudojama autorių teisių saugoma filmuota medžiaga. Nors naudodama konkretų klipą įmonė tiesiogiai neuždirba lėšų, visgi jis naudojamas interneto svetainėje, nukreiptoje į konkretaus alkoholio gamintojo populiarinimą, alkoholiu prekiaujančios įmonės įvaizdžio gerinimą. Taigi įmonė, kurios tikslai – siekti pelno parduodant alkoholį, naudodama aptariamus objektus gerina savo dalykinę reputaciją ir įmonės vertę, vadinasi, gauna komercinę naudą.
• Tai, ar objektas naudojamas tik privačiais tikslais, ar ir viešajam interesui, irgi gali padėti įvertinti (bet ne visais atvejais vienareikšmiškai lemia), ar naudojimo tikslai yra komerciniai.

Pvz., istorinių fotografijų naudojimas architektūros paslaugas teikiančios įmonės interneto svetainės dizainui reikš komercinį tikslą, o svetainėje, sukurtoje atminties institucijos visuomenės švietimo tikslais – nekomercinį tikslą.
• Jei naudotojas yra fizinis asmuo (žmogus) ir objektą naudoja tik savo tikslams ( asmeniškai), tai – nekomercinis naudojimas. O jei asmuo naudoja objektą su darbu/darbdaviu susijusiais tikslais, tai gali reikšti ir komercinį, ir nekomercinį naudojimą, priklausomai nuo naudojimo aplinkybių ir tikslų (ar esmė yra komercinės naudos siekimas).

Pvz., knygos ištraukų skaitymas šeimos šventėje ar pan. – visuomet nekomercinis naudojimas. Visgi jei skaitymai vyksta įmonės organizuojamame renginyje, vertėtų įvertinti šios įmonės tikslus, renginio pobūdį ir paskirtį, ar už dalyvavimą jame lankytojai moka, ir pan.
• Išskyrus ankstesnę taisyklę (kai naudojama sau ar artimųjų rate asmeniškai), tai, ar naudotojas yra žmogus, ar įmonė (įstaiga, organizacija), nėra lemiamas kriterijus nustatant, ar naudojimo tikslai yra komerciniai. Asmuo irgi gali siekti komercinio tikslo, o ne naudoti objektą asmeniniams (šeimos) poreikiams.

Derėtų nepamiršti, kad net įmonės neįsteigęs (joje neįdarbintas) žmogus gali vykdyti individualią komercinę veiklą ir siekti pelno.
• Tais atvejais, kai galioja teisės aktų numatytos autorių (ar kitų) teisių išimtys (pvz., teisė naudoti žinių reportaže, cituoti ir t. t.), nėra aktualu nustatyti, kokie yra tikslai – komerciniai ar nekomerciniai, nes įstatyminės išimtys turės pirmenybę ir šis licencijos elementas (teisių pareikštis) neturės jiems įtakos.

Kitaip tariant, kadangi įstatymas leidžia panaudoti autorinio kūrinio ištrauką (pvz., spektaklio ištrauką) žinių reportaže apie susijusias naujienas (tarkime, įvykusią premjerą), nebereikia gilintis, ar tai komercinis naudojimas, ir apskritai licencijų (teisių pareikščių) sąlygos nebėra aktualios.
• Creative Commons licencijos taip pat nustato, kad „vienų objektų iškeitimas į kitus autorių (ir kitų susijusių) teisių saugomus objektus keičiantis skaitmeninėmis rinkmenomis ar kitomis panašiomis priemonėmis bus laikomas nekomerciniu naudojimu, jei nebus atliekami jokie su keitimusi susijusio piniginio atlygio mokėjimai“.

Ši nuostata skirta atvejui, kai turiniu tarpusavyje tiesiogiai neatlygintinai keičiasi keli interneto paslaugų naudotojai (P2P, angl. peer-to-peer – „lygiarangis keitimasis“).
• Prie Wikipedijos turinio kūrimo prisidedantiems entuziastams gali būti aktualu žinoti, kad NC elementą turintys (tik nekomerciniais tikslais leidžiami naudoti) objektai negali būti naudojami kuriant Wikipedijos turinį, nes ji visam savo turiniui naudoja CC BY-SA licenciją, kuri leidžia tokį turinį naudoti ir komerciniais, ir nekomerciniais tikslais.

 
Jei nustatėte, kad internete Jūsų ketinamas skelbti objektas yra naudotinas tik nekomerciniais tikslais ir panaudojote licenciją (teisių pareikštį), turinčią NC elementą, potencialus naudotojas, norėdamas naudoti tokį kūrinį veiklai, susijusiai su komercinės naudos siekimu, privalės susisiekti su Jumis susisiekti (ar susisiekti su Jūsų nurodytu kitu teisių turėtoju) ir sutarti dėl naudojimo aplinkybių ir sąlygų (taip pat dėl atlyginimo, jei taip bus sutarta).