ŽENKLINIMO ĮRANKIS

Ar galiu paskelbti?
Ar egzistuoja autoriaus teisės ir kokios jos?

Autorius

Jei autorius gyvas, pats ir turėtų duoti leidimą naudoti kūrinį arba nurodyti asmenį, kuriam yra perleidęs teises (1 situacija, aprašyta lentelėje Nr. 4).

Bendraautoriai

Kai kada kūrinį bendru kūrybiniu darbu sukuria ne vienas asmuo, o keli. Toks kūrinys gali būti vientisas (pvz., yra keli muzikos autoriai) arba iš kelių dalių (pvz., pasakų knygai vienas autorius sukuria tekstą, o kitas nupiešia iliustracijas). Pirmu atveju, prieš naudojant kūrinį, būtina gauti visų autorių leidimus, antruoju pakaks to autoriaus, kurio sukurtą knygos dalį norite naudoti, leidimo, o kito autoriaus kūrybą galite atskirti ir neskaitmeninti bei nenaudoti, pavyzdžiui, uždengti skaitmeninamos knygos iliustracijas ar pan. (2 situacija, aprašyta lentelėje Nr. 4).

1 pavyzdys. Du kompozitoriai kartu sukuria vieną simfoninį kūrinį, kuris nėra padalintas į atskiras dalis. Jų turtinėms teisėms tebegaliojant, turėtumėte gauti abiejų kompozitorių (ar jų teisių perėmėjų) sutikimus, kad galėtumėte skaitmeninti ir skelbti šį kūrinį internete ar naudoti norimais būdais.

2 pavyzdys. Rašytojas ir dailininkas išleido knygą vaikams. Rašytojas sukūrė trumpus apsakymus, o dailininkas – knygos viršelį ir kitas iliustracijas. Jeigu norite internete paskelbti tik tam tikras knygos iliustracijas, turite susisiekti su jų dailininku ar jo teisių perėmėjais ir gauti leidimą. Norint naudoti tekstą, reikės gauti ir atskirą rašytojo (jo teisių perėmėjų) leidimą.

Teisių į kolektyvinius kūrinius turėtojai

Kolektyviniai kūriniai – tai kūriniai, sudaryti iš skirtingų autorių atskirų kūrinių (pvz., enciklopedijos, periodiniai mokslo kūrinių rinkiniai, laikraščiai, žurnalai). Teisių į kolektyvinį kūrinį turėtojas yra asmuo, kurio iniciatyva ir kuriam vadovaujant kolektyvinis kūrinys sukurtas. Įprastai atskirų kūrinių, įtrauktų į kolektyvinius kūrinius, autoriai išsaugo išimtines teises naudoti savo kūrinius atskirai nuo kolektyvinio kūrinio. Taigi naudojant visą kūrinį reikalingas teisių į kolektyvinį kūrinį turėtojo sutikimas, o naudojant atskiras kolektyvinio kūrinio dalis – konkrečios dalies autoriaus sutikimas (3 situacija, aprašyta lentelėje Nr. 4).

Pavyzdys. Turite Vilniaus universiteto mokslininkų mokslinių straipsnių rinkinį, t. y. knygą, kurioje yra sudėti skirtingų autorių straipsniai. Jeigu norite skaitmeninti tik kelis knygos straipsnius, reikės susisiekti su tų straipsnių autoriais ar jų teisių perėmėjais ir gauti atitinkamus leidimus. O jeigu norite skaitmeninti visą knygą, sutikimą turės duoti Vilniaus universiteto atstovas.

Teisių į audiovizualinius kūrinius turėtojai

Minėta, kad teisės į audiovizualinį kūrinį priklauso jį sukūrusiems autoriams. Tačiau teises į audiovizualinį kūrinį įgyvendina audiovizualinio kūrinio prodiuseris. Taigi, norėdami naudoti tokį kūrinį, visų pirma, turite susisiekti su prodiuseriu ar jo teisių perėmėjais (4 situacija, aprašyta lentelėje Nr. 4).

Teisių perėmėjai

Minėta, kad turtinės autoriaus teisės į kūrinį, autoriui mirus, yra saugomos dar tam tikrą laiko tarpą. Kadangi autoriaus turtinės teisės gali būti paveldimos ar perduodamos sutartiniu pagrindu, po autoriaus mirties, teisėms tebegaliojant, reikės rasti teisių perėmėjus ir gauti jų sutikimą(-us) norint skaitmeninti ir skelbti kūrinį. Pačiame kūrinyje gali būti nurodytas teisių savininkas (leidėjas, prodiuseris ir pan.).

Autorių turtinės teisės paveldimos pagal įstatymą arba testamentą. Pagal testamentą šias teises gali paveldėti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, o šių asmenų sąrašas nėra baigtinis. Siekiant įsitikinti teisių perėmimu, galite pareikalauti paveldėtoją pateikti paveldėjimo teisės liudijimą. Taip pat neretai tam tikrą informaciją apie teisių turėtoją gali suteikti kolektyvinio teisių administravimo asociacijos (LATGA, AGATA).

Jei autorius būdamas gyvas savo teises perleido kitam asmeniui, dėl leidimo naudoti kūrinį reikės kreiptis ne į paveldėtojus, o į tą asmenį, kuriam yra perduotos teisės. Galimas atvejis, kai autorius dar būdamas gyvas savo teises perdavė skirtingiems asmenims arba dalį jų perleido pagal sutartį (tarkime, teisę leisti knygą ir ją versti į kitas kalbas), o likusios su šiuo kūriniu susijusios teisės yra neperleistos ir paveldėtos. Tokiu atveju turite susisiekti su tuo teisių perėmėju, kuris turi teisę suteikti būtent Jums reikalingus leidimus (pvz., teisę skaitmeninti kūrinį ir padaryti prieinamą internete).

„Kūriniai našlaičiai“

Kai teisių turėtojų nustatyti ar jų surasti neįmanoma (LR ATGTĮ VII skyrius), po kruopščios paieškos ir registracijos, kurias atlieka įgaliotos atminties institucijos, nenustatytų teisių turėtojų kūriniais („kūriniais našlaičiais“) paskelbtus kūrinius gali naudoti kultūros, švietimo, mokslo įstaigos ir visuomeniniai transliuotojai – tos įstaigos, kurių kolekcijose yra šie kūriniai.

3 schema

Jeigu pavyko rasti bent vieną kūrinio autorių ar teisių perėmėją, kūrinys negali būti laikomas nenustatytų teisių turėtojų kūriniu („kūriniu našlaičiu“), tad reikia gauti leidimą, prieš pradedant kūrinį naudoti bet kokiu būdu.

Jei įgaliotai atminties institucijai atlikus detalią paiešką nerandama nė vieno autoriaus ar jo teisių perėmėjo, privaloma kūrinį registruoti Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių duomenų bazėje. Atlikus šiuos veiksmus kultūros, švietimo, mokslo įstaigos ir visuomeniniai transliuotojai (įstaigos, kurių kolekcijose yra šie „kūriniai našlaičiai“) galima naudoti „kūrinius našlaičius“, bet jei ateityje atsiras teisių savininkas, tolesniam naudojimui bus privaloma gauti jo leidimą (arba daugiau nebenaudoti).

Vienas svarbiausių darbų, prieš naudojant kokį nors kūrinį, yra autorių turtinių teisių galiojimo patikrinimas. Autoriaus turtinės teisės, praėjus tam tikram laikotarpiui, nustoja galioti, ir kūryba tampa laisvai prieinama visuomenei. Nustatant, ar autorių teisės yra galiojančios, siūlome vadovautis žemiau pateikiama 3 lentele, kurioje nurodomi autoriaus mirties metai ir autorių turtinių teisių apsaugos terminai.

3 lentelė

AUTORIAUS MIRTIES METAI	AUTORIŲ TURTINIŲ TEISIŲ APSAUGOS TERMINAS
Iki 1945-12-31	Autorių turtinės teisės jau nebegalioja.
1946 01 01 – 1972 12 31	Autorių turtinės teisės galioja 15 metų po autoriaus mirties.
1973-01-01 – 1993-12-31	Autorių turtinės teisės galioja 25 metus po autoriaus mirties.
1994-01-01 – 1998-12-31	Autorių turtinės teisės galioja 50 metų po autoriaus mirties.
Nuo 1999-01-01	Autorių turtinės teisės galioja 70 metų po autoriaus mirties (vadovautis 4 lentele).

Atkreipiame dėmesį, jog aukščiau nurodytų terminų lentelė galioja Lietuvos autorių (Lietuvos Respublikos piliečių ar Lietuvos TSR piliečių, nuolat gyvenusių Lietuvoje) kūrinių bei kūrinių, kurie buvo pirmą kartą paskelbti Lietuvos (ar Lietuvos TSR) teritorijoje ir nebuvo tuo pačiu metu paskelbti kitose valstybėse, atžvilgiu. Jei asmuo, kurio kūrybą vertinate, nebuvo Lietuvos (Lietuvos TSR) piliečiu ar nuolat gyveno užsienyje, vertinimą reikės atlikti pagal atitinkamos užsienio valstybės teisės normas – šis elektroninis įrankis nėra tam pritaikytas.

Be to, vertinant teisių galiojimo terminus svarbu turėti omenyje, jog tuo atveju, jeigu iki kurio nors aukščiau pateiktoje lentelėje nurodyto laikotarpio pabaigos teisių galiojimas nepasibaigė, vadinasi, jis buvo pratęstas po jo sekusio laikotarpio terminui (tiek kartų, iki kol teisių galiojimas baigėsi atitinkamo laikotarpio metu).

Pavyzdys. Jei autorius mirė 1962 m., jo turtinės teisės galios iki 1987 m., t.y. jų galiojimui bus taikomas 25 m. terminas. Kadangi laikotarpiu, trukusiu nuo 1946 01 01 iki 1972 12 31 šis 25 m. terminas dar nespėjo sueiti, teisių galiojimo terminas prasitęsė naujojo laikotarpio (trukusio nuo 1973-01-01 iki 1993-12-31) metu galiojusiam terminui (t.y., buvo pratęstas dešimčia metų, iki 25 m. po autoriaus mirties). Laikotarpio, trukusio nuo 1973-01-01 iki 1993-12-31 metu 25 m. terminas ir suėjo, taigi ir turtinių teisių galiojimas pasibaigė.

Toliau pateiktoje 4 lentelėje detalizuojami šiuo metu galiojantys (nuo 1999 m. taikomi) autorių teisių apsaugos terminai priklausomai nuo kūrinio pobūdžio ir faktinės situacijos. Lentelė padės nustatyti, ar reikia gauti leidimą prieš naudojant kūrinį.

4 lentelė

	SITUACIJA	TURTINIŲ TEISIŲ GALIOJIMO TERMINAS	KOMENTARAS
1.	Kūrinio autorius yra žinomas.	Visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po autoriaus mirties.
2.	Kūrinys buvo sukurtas kelių autorių.	Visą bendraautorių gyvenimą ir 70 metų po paskutinio autoriaus mirties.
3.	Kolektyvinis kūrinys*	70 metų po kūrinio teisėto padarymo viešai prieinamu datos.	Jeigu kolektyvinio kūrinio autorių tapatybė nekelia abejonių, žiūrėti 2 situaciją.
4.	Audiovizualinis kūrinys	Kol gyvi režisierius, scenarijaus autorius, dialogų autorius, dailininkas, operatorius bei ir specialiai audiovizualiniam kūriniui sukurtos muzikos autorius ir 70 metų po paskutinio iš jų mirties.
5.	Muzikos kūriniai	Kol gyvas kompozitorius bei žodžių autorius ir 70 metų po ilgiausiai išgyvenusio autoriaus mirties.	Su sąlyga, kad jų sukurtos kūrinio dalys (muzika ir žodžiai) buvo specialiai kuriamos tam muzikos kūriniui (su žodžiais).
6.	Kūrinio autorius nežinomas	70 metų po kūrinio teisėto padarymo viešai prieinamu datos.	Jei tokio kūrinio autoriaus tapatybė nekelia abejonių arba per nurodytą terminą paaiškėja autoriaus tikrasis vardas, žiūrėti 1 situaciją.

* Kolektyviniai kūriniai – tai kūriniai, sudaryti iš skirtingų autorių atskirų kūrinių (pvz., enciklopedijos, periodiniai mokslo kūrinių rinkiniai, laikraščiai, žurnalai).

1 pavyzdys. Norite skaitmeninti ir paskelbti internete M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Jūra“ natas. Autorius mirė 1911 m. (iki 1945 m. gruodžio 31 d.), todėl tai galite padaryti nurodydami M. K. Čiurlionį kaip kūrinio autorių (1 situacija, 4 lentelė) – autoriaus turtinių teisių galiojimas yra pasibaigęs.

2 pavyzdys. Norite skaitmeninti ir paskelbti internete 1977 m. kino filmą. Kino filmas yra audiovizualinis kūrinys, todėl Jums reikia vadovautis 4 situacija, aprašyta lentelėje Nr. 4. Išsiaiškinote, kad filmo režisierius, dialogų autorius, dailininkas ir muzikos autorius yra mirę. Tokiu atveju Jums reikia susisiekti su filmo scenarijaus autoriumi ir operatoriumi ir gauti jų, o taip pat mirusių autorių teisių perėmėjų (žr. skyrių „Kam priklauso autoriaus teisės (kas turėtų duoti leidimą)?“) sutikimus.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad autoriaus neturtinės teisės (autorystės teisė, teisė į autoriaus vardą, teisė į kūrinio neliečiamybę) yra saugomos neterminuotai. Plačiau apie pareigą nurodyti autorių –skyriuje „Pareiga nurodyti autorystę (atlikėją)“.

Ne visi objektai, kurie įprastinėje kalboje vadinami kūryba, yra ir teisiškai kvalifikuojami kaip autoriniai kūriniai – t. y., tokie objektai, kurių kūrėjai turi išimtines teises spręsti dėl jų panaudojimo. Ir atvirkščiai, objektai, kurie galbūt visuotinai nelaikomi kūryba (dėl, tarkime, abejotinos meninės vertės), teisiškai gali būti laikomi kūriniais, arba gali paaiškėti, kad tam tikras objektas apima net kelis autorių teisių paketus (pvz., knygos autoriaus ir jos vertėjo teisės; atskira dainos muzikos ir dainos žodžių autorystė). Plačiau informacija apie tai, kas teisiškai laikytina ir kas nelaikytina autoriniais kūriniais, pateikiama žemiau.

Objektai, laikomi autoriniais kūriniais

Ne visi objektai, kuriuos turite savo žinioje ir norite paskelbti internete ar panaudoti, teisiškai bus pripažįstami autoriniais kūriniais. Jei pagal galiojančias teisės normas jie laikomi autoriniais kūriniais, spręsdami dėl tokio skaitmeninio (suskaitmeninto) objekto paskelbimo internete, turėsite įvertinti, ar (tebe)galioja autoriaus teisės (žr. skyrių „Ar autoriaus teisės tebegalioja?“). Tačiau jei objektas, dėl kurio paskelbimo internete sprendžiate, teisiškai autoriniu kūriniu nelaikomas (ir kitų teisinių apribojimų nėra), tolesni žingsniai dėl autorių teisių vertinimo nereikalingi ir šį kūrinį galite skelbti savo nuožiūra. Vis dėlto nepamirškite, kad gali egzistuoti ne tik autoriaus, bet ir kitos teisės į tokį objektą, aptartos skyriuje „Teisinės kliūtys skelbiant objektą internete“, pvz., gretutinės teisės.

Ar objektas laikomas autoriniu kūriniu, išsamiai reglamentuoja LR ATGTĮ. Toliau pateikiame atminties institucijoms, švietimo įstaigoms dažnai aktualius pavyzdžius, kas laikoma ir kas nelaikoma autoriniais kūriniais. Taip pat primename, kad pateikiami sąrašai pavyzdiniai, skirti Jūsų darbui palengvinti (tai dažniausių atvejų aptarimas ir nėra išsamus įstatymo reglamentuojamų atvejų sąrašas ar teisinė konsultacija; plačiau apie šios metodikos paskirtį ir statusą žr. skyriuje „Metodikos paskirtis ir jos nereguliuojami atvejai“).

1 lentelė

Autoriniai kūriniai
knygos, brošiūros, straipsniai (įskaitant savilaidą), dienoraščiai, kiti literatūros kūriniai
literatūros kūrinių vertimai (jie laikomi atskirais – išvestiniais – kūriniais)
kalbos, paskaitos, pamokslai ir kiti žodiniai kūriniai
studijos, monografijos, išvados, referatai, kraštotyros darbai, anotacijos, mokslo projektai, projektinė dokumentacija, kiti mokslo kūriniai (ir rašytiniai, ir žodiniai)
iliustracijos, taip pat iliustruoti knygų viršeliai, muzikos albumų ar vaizdo įrašų viršeliai
fotografijos
dainos, vokalinės, instrumentinės muzikos kūrinai ir kiti muzikos kūriniai
filmai, filmuotos laidos, radijo laidos
scenoje skirti atlikti kūriniai: spektakliai, pantomima, choreografijos kūriniai, scenarijai
dailės kūriniai: skulptūra, tapyba, grafika
architektūros kūriniai (įskaitant projektus, brėžinius, eskizus ir modelius)
taikomosios dailės kūriniai
iliustracijos, žemėlapiai, planai

Radę Jūsų turimo objekto kategoriją 1 lentelėje, turėsite omenyje, kad susidūrėte su autorių teisių saugomu kūriniu, vadinasi, kitas žingsnis – įvertinti, ar autorių turtinės teisės tebegalioja pagal skyrių „Ar autoriaus teisės tebegalioja?“.

Objektai, nelaikomi autoriniais kūriniais

2 lentelė

Autoriniais kūriniais nelaikoma
folkloro kūriniai, pvz., liaudies pasakos, mįslės, patarlės, dainos, šokiai
teisės aktai, oficialūs administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentai, pvz., įstatymai, potvarkiai, teismų ar kitų institucijų sprendimai, teritorijų planavimo dokumentai
oficialūs valstybės simboliai – vėliavos, herbai, himnai, pinigai ir pan.
įprastiniai informaciniai pranešimai
ne žmogaus sukurti objektai, pvz., kompiuterių automatiškai sugeneruoti objektai, gamtiniai objektai, organizmai
daiktai, nelaikomi taikomosios dailės kūriniais (pvz., archeologiniai radiniai – buities rakandai, apyvokos reikmenys, ginklai, organizmai ar jų fragmentai ir pan.)

Jei Jūsų turimas objektas yra nurodytas 2 lentelėje, vadinasi, tai ne autorinis kūrinys, taigi vertinti autorių turtinių teisių galiojimą ir gauti kokius nors leidimus Jums nėra aktualu – autorių teisių prasme, savo nuožiūra galite spręsti dėl skaitmeninimo ir naudojimo. Visgi nepamirškite, kad autorių teisės – ne vieninteliai galimi teisiniai apribojimai, taigi remdamiesi skyriumi „Teisinės kliūtys skelbiant objektą internete“ nustatykite, ar neegzistuoja gretutinės ar kitos teisės.

1 pavyzdys. Jei turite rašytinę liaudies pasaką, dainos tekstą ir melodiją (užrašytą natomis), vadinasi, tai yra tautosakos ar folkloro kūrinys, kurio teisė nepripažįsta autoriniu kūriniu. Taigi ir autoriaus teisės į šį kūrinį neegzistuoja, galite jį skelbti ir naudoti savo nuožiūra. Pastaba. Jei liaudies muzikos kūriniai buvo aranžuoti, jie gali būti saugomi kaip atskiri – išvestiniai – kūriniai.

2 pavyzdys. Jei turite skaitmeninį dainuojamosios liaudies dainos įrašą, pagal ankstesnį pavyzdį aišku, kad tai liaudies kūryba ir būtų galima skelbti ir naudoti patį dainos tekstą ir melodiją neribotai. Tačiau daina atlikta (sudainuota, sugrota), todėl egzistuoja ne autoriaus, o gretutinės teisės į patį įrašą (atlikimą). Taigi pagal autorių teisių reglamentavimą leidimai Jums nereikalingi, tačiau turite įvertinti galimybę, kad egzistuoja atlikėjo ar pirmojo įrašo gamintojo teisės į atlikimą/įrašą – tai atlikite pagal skyrių „Ar egzistuoja gretutinės teisės ir kokios?“. Pastaba. Jei liaudies muzikos kūriniai buvo aranžuoti, jie gali būti saugomi kaip atskiri – išvestiniai – kūriniai.

3 pavyzdys. Archeologinis radinys – pvz. buities įrankis ar drabužis– dažniausiai nebus laikomas autoriniu kūriniu, taigi ir tolesnis autorių teisių vertinimas (pagal skyrius „Ar autoriaus teisės tebegalioja?“ ir „Kam priklauso autoriaus teisės (kas turėtų duoti leidimą)?“) nereikalingas, norint skaitmeninti ar skelbti jų pavyzdžius. Tačiau norint skelbti internete tokio radinio nuotrauką, turite atkreipti dėmesį į tai, jog pati fotografija laikoma autoriniu kūriniu. Tokiu atveju vertintinos fotografo-autoriaus teisės į fotografiją, t. y. ar fotografo teisės tebegalioja, kam priklauso. Paprasčiau, kai norimi skelbti objektai fotografuojami, tarkime, pačios atminties institucijos ar švietimo įstaigos iniciatyva, tuomet tiesiog svarbu sutartyje su fotografu paminėti, kad jis ne tik samdomas (fotografavimo) darbams atlikti ir perleidžia institucijos (įstaigos) nuosavybėn (spausdintas ar skaitmenines) nuotraukas kaip objektus, bet perleidžia ir autoriaus teises į tokias nuotraukas, įskaitant ir teisę padaryti fotografijas prieinamas viešojo naudojimo kompiuterių tinklais (internete), taip pat naudoti kitais institucijos (įstaigos) pageidaujamais būdais.

4 pavyzdys. Nors Jūsų žinioje gali būti vienas fizinis objektas, jis gali apimti keletą autorinių kūrinių. Tarkime, knyga gali apimti autorinį kūrinį – knygą, jos vertimą į užsienio kalbą (tai laikoma atskiru, išvestiniu kūriniu), iliustracijas (vėlgi, atskiri kūriniai). Turimas muzikos įrašas gali apimti teises į muziką, (to paties ar kito kūrėjo) teises kūrinio žodžius, be to, egzistuos ir gretutinės teisės į atlikimą. Tokiu atveju pagal reikia įvertinti kiekvieną atskirą autorinį kūrinį (autorių ir kitas teises) atskirai.

5 pavyzdys. Jei Jūsų žinioje yra įstatymų rinkiniai, teisės aktai ar jų projektai (tarkime, atminties institucijos žinioje yra atgautas iš Vokietijos archyvo Vasario 16-osios akto originalas), pagal 2 lentelę matote, jog tai nėra autorinis kūrinys, vadinasi, toliau vertinti objekto ar gauti leidimų jam skaitmeninti ir viešai skelbti nereikia.

6 pavyzdys. Institucijos turimi individualūs dokumentai (sprendimų, asmens dokumentų kopijos ar pan.) nelaikomi autoriniais kūriniais. Visgi atkreipkite dėmesį, ar tokiems dokumentams negali būti taikomos nuostatos dėl teisių į atvaizdą (jei dokumentai yra su asmenų nuotraukomis) ar kitų apribojimų pagal skyrių „Kitos teisės (teisiniai apribojimai)“.

Žinynas

Kam priklauso autoriaus teisės (kas turėtų duoti leidimą)?