1 pavyzdys. Turite seną fotografiją, kurios šaltinis nežinomas, bet galite identifikuoti joje vaizduojamą asmenį. Asmuo pavaizduotas namų aplinkoje. Tokiu atveju, vertinant formaliai, turėtumėte nustatyti vaizduojamą asmenį ir gauti leidimą atvaizdą skaitmeninti ir panaudoti (tarkime, paskelbti internete). Jei nustatyti asmens neįmanoma, įvertinkite riziką pagal pateiktą atmintinę ir žemiau pateiktą 4 pavyzdį. Pastaba: pavyzdys yra apie teises į atvaizdą. Atskirai pagal 4.1 skyriaus taisykles vertintinos fotografo, kaip autoriaus, teisės.
2 pavyzdys. Norite suskaitmeninti ir paskelbti internete fotografiją, kurioje vaizduojama scena iš miesto gyvenimo – matomos gatvės, architektūra, taip pat praeiviai. Jei praeiviai yra tik vienas iš nuotraukos fragmentų, fotografiją galite skaitmeninti ir naudoti savo nuožiūra, tarkime, skelbti internete. Pastaba: pavyzdys yra apie teises į atvaizdą. Atskirai pagal 4.1 skyriaus taisykles vertintinos fotografo, kaip autoriaus, teisės.
3 pavyzdys. Turite istorinę fotografiją, vaizduojančią viešą asmenį – tarpukario įžymybę (tarkime, atlikėją scenoje), posėdžiaujančius ar vizitą vykdančius politikus ir pan. Tokius viešų asmenų atvaizdus galima skaitmeninti ir naudoti be sutikimo. Pastaba: pavyzdys yra apie teises į atvaizdą. Atskirai pagal 4.1 skyriaus taisykles vertintinos fotografo, kaip autoriaus, teisės.
4 pavyzdys. Turite fotografiją, kurios šaltinis nežinomas (arba pateikėjas žinomas, bet neturi informacijos ar nenori prisiimti atsakomybės už teises į atvaizdą), joje vaizduojami asmenys nėra vieši, jie vaizduojami ne tik viešose vietose arba jų atvaizdai sudaro esmines nuotraukos dalis (tarkime, didžiąją fotografijos dalį užima portretas, o vieša vieta yra tik mažą nuotraukos dalį užimantis fonas). Neturite informacijos apie vaizduojamų asmenų tapatybę. Nusprendėte nuotrauką suskaitmeninti ir paskelbti savo tinklalapyje (suteikiate tik teisę ją pamatyti besidomintiems istorija tinklalapio lankytojams) be teisių į atvaizdą turėtojo leidimo. Rizikuojate tuo, kad atsiradus teisių į atvaizdą turėtojui (ar paveldėtojui), privalėsite nustoti objektą naudoti, t. y. iš tinklalapio pašalinti nurodytas nuotraukas. Jei neuždirbote lėšų už tokios fotografijos (ar analogiškų fotografijų) paskelbimą leidimą naudoti interneto bendruomenei, ir jei teisių į atvaizdą turėtojas paprastai neuždirba iš tokių fotografijų skelbimo, tikimybė, kad privalėsite atlyginti finansinius nuostolius, yra labai maža. Pastaba: pavyzdys yra apie teises į atvaizdą. Atskirai pagal 4.1 skyriaus taisykles vertintinos fotografo, kaip autoriaus, teisės.
5 pavyzdys. Į Jūsų atminties instituciją kreipėsi asmuo ir pateikė istorines fotografijas, kurias atminties institucijos atstovai nori skaitmeninti ir skelbti internete. Net jei šis asmuo nežino, kokie asmenys jose vaizduojami ar neturi visų teisių į tokių asmenų nuotraukas, bet mano, kad nebūtų tam prieštaraujančių asmenų, norint nuotraukas skaitmeninti ir skelbti internete, rekomenduotina pasirašyti dokumentą (pvz., sutikimą, sutartį ar pan.), nustatantį, kad nuotraukas pateikė konkretus asmuo ir jis patvirtina prisiimantis visą riziką dėl galimo atvaizdų skaitmeninimo ir naudojimo. Patogu turėti tokį pavyzdinį dokumentą, jei tokių nuotraukų atminties institucija gauna dažnai. Pastaba: pavyzdys yra apie teises į atvaizdą. Atskirai pagal 4.1 skyriaus taisykles vertintinos fotografo, kaip autoriaus, teisės.
